Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mąstymas ir kalba (3)

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Mąstymo ir kalbos tyrimai. Piaget vaiko kalbos ir mąstymo teorija. Stern’o kalbos raidos teorija. Genetinis mąstymo ir kalbos pagrindas. Sąvokų formavimas. Mąstymas kompleksais. Mokslinių sąvokų raida vaikystėje. Mintis ir žodis.

Ištrauka

Mąstymo ir kalbos tyrimai yra viena iš psichologijos krypčių, kur aiškus interfunkcinių santykių supratimas yra labai svarbus. Nesupratę mąstymo ir pasaulio tarpusavio ryšio, negalėsime atsakyti, ar net iškelti specifinių klausimų šioje srityje. Psichologija niekuomet netyrė šių santykių detaliai ir kruopščiai. Atomistiniai ir funkciniai analizės metodai, vyravę anksčiau, psichinius procesus traktavo, kaip atskirus, izoliuotus. Šiais tyrimo metodais buvo tiriamos atskiros funkcijos, tuo tarpu nekreipiant dėmesio į šių sąmonės funkcijų tarpusavio priklausomybę, struktūrinę organizaciją, sąmonės srauto vientisumą.
Mes galime atsekti kalbos ir mąstymo identiškumo idėją nuo psichologinių lingvistinių spėliojimų, kad mąstymas yra ,, kalba minus garsas‘‘ iki modernių Amerikos psichologų ir refleksologų, kurie mano, jog mąstymas yra refleksas užslopintas jo motorinėje dalyje. Visose šiose teorijose klausimas apie kalbos ir mąstymo ryšį praranda savo reikšmę. Jeigu jie yra vienas ir tas pats, tuomet jokio ryšio tarp jų ir negali būti. Tie, kurie identifikuoja mąstymą ir kalbą, kaip tapačius, paprasčiausiai uždaro duris ryšio tarp jų klausimui. Iš pirmo žvilgsnio šių teorijų oponentai atrodo esą geresnėje padėtyje. Laikydami kalbą išorine mąstymo išraiška ir bandydami išlaisvinti mąstymą nuo visų sensorinių komponentų, įskaitant žodžius, jie ne tik kelia, tačiau ir bando išspręsti mąstymo ir kalbos santykio problemą. Tačiau visiškai atskyrę mąstymą ir kalbą, išstudijavę kiekvieną atskirai, jie mato ryšį tarp jų kaip visiškai mechanišką, išorinį ryšį tarp dviejų skirtingų procesų. Verbalinio mąstymo analizė, dalijama į du atskirus, iš esmės skirtingus elementus, užkerta kelią bet kokiam vidiniam, ar esminiam santykio tarp mąstymo ir kalbos tyrimui.
Trūkumas slypi analizės metode, naudotame ankstesnių tyrėjų. Tam, kad sėkmingai išspręstume mąstymo ir kalbos santykio problemą, turime išsiaiškinti, kokį tyrimo metodą geriausiai būtų naudoti. Du visiškai skirtingi psichologinių struktūrų tyrimo būdai yra galimi, kur tikriausiai vienas iš jų ir atnešė tiek daug neaiškumų ir trukumų šios problemos sprendimui.
1. Pirmasis metodas tiria sudėtingas psichologines visumas, skaidant į elementus. Psichologija taip prieina aklavietę, kuomet analizuodama verbalinį mąstymą skaido jį į elementus ir tiria juos visiškai atskirai nuo vienas kito. Tokioje analizėje yra prarandamos originalios verbalinio mąstymo ypatybės. Tokio tipo analizė pakreipia klausimą į žymiai aukštesnį apibendrinimo laipsnį. Ji nesuteikia jokio adekvataus tyrimo pagrindo daugeriopiems santykiams tarp mąstymo ir kalbos, kurie iškyla vystymosi ir verbalinio mąstymo įvairiose aspektuose. Šis metodas suteikia bendrybes derančias visam mąstymui ir kalbai. Taip pat tai veda prie daugelio klaidų, ignoruojant vieningą tiriamo proceso prigimtį. Garso ir reikšmės vienybė, kurią mes vadiname žodžiu, yra skiriama į dvi dalis, kurios yra manoma laikosi kartu dėl tik dėl mechaninių asociacijų.
2. Antrasis metodas gali būti pavadintas analizė vienetais arba grupėmis. Vienetas čia reiškia analizės produktą, kuris priešingai nei elementas, išlaiko visas pagrindines visumos savybes ir kuris toliau negali būti skaidomas neprarandant jų. Verbalinio mąstymo vienetu galima pavadinti dalyku, slypinčiu žodžio reikšmėje. Reikšmės prigimtis yra neaiški. Tačiau žodžio reikšmė yra tai, kad mąstymas ir kalbą susijungia į verbalinį mąstymą. Taigi, reikšmėje, atsakymai į ryšio tarp mąstymo ir kalbos klausimą gali būti atrasti. Geštalt psichologijos ir asociacijų psichologijos atstovai žodžio reikšmės prigimties ieškojo ne ta linkme. Žodis reiškia ne atskirą objektą, o grupę ar visą klasę objektų. Kiekvienas žodis jau yra tam tikra generalizacija. Taigi, žodžio reikšmė yra mąstymo aktas. Tačiau tuo pačiu metu reikšmė neatskiriama žodžio dalis ir taip pat priklauso kalbos tiek mąstymo karalystei. Kadangi žodžio reikšmė yra kartu ir mąstymas ir kalba, taigi mes joje randame verbalinio mąstymo vienybę, kurios ieškojome. Aišku, tada tolesnių tyrimų metodas, siekiant išsiaiškinti verbalinio mąstymo prigimtį, yra semantinė analizė — vystymosi ir funkcionavimo, šio vieneto struktūros tyrimas, kuris talpina mąstymą ir kalbą tarpusavyje susijusius. Šis metodas suderina analizės ir sintezės pranašumus, suteikia galimybę adekvačiam visumų tyrimui.
Tikra žmonių komunikacija kaip prielaidą turi generalizuojantį požiūrį, kuris aukštesnė žodžių reikšmės vystymosi stadija. Aukštesnės žmonių komunikacijos formos yra galimos tik dėl to, kad žmogaus mąstymas atspindi konceptualizuotą tikrovę. Gali vis dar stigti adekvačiai generalizuotos sąvokos, kuri užtikrina pilną supratimą. Reikėtų paminėti ir keletą problemų susijusių su kalba. Pirmiausia yra ryšys tarp fonetinio kalbos aspekto ir reikšmės. Tradiciniai lingvistais naudojo atskirą garsą, kaip analizės vienetą. To rezultatas, kad tai labiau tiko fiziologijai ir akustikai, nei kalbos psichologijai. Modernieji lingvistai naudoja fonemą — mažiausią nedalų fonetinį vienetą, paveikiantį reikšmę ir žmogaus kalbos charakteristiką, atskirtą nuo kitų garsų. Fonemos, kaip analizės vieneto pristatymas davė daug naudos tiek lingvistikai, tiek kalbos psichologijai. Šis metodas yra tapatus su anksčiau pristatytu analizės vienetų/grupių metodu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-14
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis44.48 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mastymas ir kalba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą