Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mąstymas ir kalba (2)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

L. S. Vygotskis. Priartėjimas prie problemos. Piaget vaiko kalbos ir mąstymo teorija. Stern kalbos raidos teorija. Genetinis mąstymo ir kalbos pagrindas. Sąvokų formavimo eksperimentinis tyrimas. Mokslinių sąvokų raida vaikystėje. Metodologiniai Vygotskio tyrimų laimėjimai ir trūkumai. Mąstymas ir žodis.

Ištrauka

S. Vygotskis gimė 1896 metais. Būdamas studentu Maskvos universitete jis domėjosi lingvistika, socialiniais mokslais, psichologija, filosofija, taip pat menais. Vygotskis sistemingai pradėjo domėtis ir dirbti psichologijos srityje tik nuo 1924 metų ir po dešimties metų mirė. Vygotskiui dirbant psichologijos srityje su juo bendradarbiavo Lurija, Leontjevas ir Sakarpvas. Vygotskis atliko daug tyrimų raidos psichologijoje, mokymosi srityje ir psichopatologijos srityje. Gaila, tačiau daug tyrimų buvo nutraukti jo ankstyvos mirties.
Šioje knygoje yra nagrinėjama viena svarbiausių psichologijos problemų — mąstymo ir kalbos ryšys. Čia yra pateikiama eksperimentinių įrodymų, kad žodžių reikšmės išgyvena tam tikrą evoliuciją vaikystėje ir išskiriami pagrindiniai tos evoliucijos etapai. Parodoma, kaip vaikas susiformuoja mokslines sąvokas, paryškinamas ryšys tarp psichologinės ir lingvistinės rašytinės kalbos funkcijų, susietai su mąstymu. Taip pat eksperimentų pagalba, parodoma vidinės kalbos prigimtis ir jos ryšys su mąstymu.
Mąstymo ir kalbos tyrimai yra viena iš psichologijos krypčių, kur aiškus interfunkcinių santykių supratimas yra labai svarbus. Keista, tačiau psichologija niekuomet netyrė šių santykių detaliai ir kruopščiai. Atomistiniai ir funkciniai analizės metodai, vyravę anksčiau, psichinius procesus traktavo, kaip atskirus, izoliuotus. Šiais tyrimo metodais buvo tiriamos atskiros funkcijos, tuo tarpu nekreipiant dėmesio į šių sąmonės funkcijų tarpusavio priklausomybę, struktūrinę organizaciją, sąmonės srauto vientisumą.
Sąmonės vientisumas ir santykiai tarp visų sąmonės funkcijų, tiesa, buvo priimti visų, pavienės funkcijos buvo manoma veikią neatskiriamai, nepertraukiamai susietai viena su kita. Tačiau senojoje psichologijoje, neginčijama vienybės prielaida buvo sujungta su grupe tylių prielaidų, kurios anuliuodavo ją visiems praktiniams tikslams. Buvo manoma, kad santykiai tarp dviejų funkcijų niekuomet nekinta, kad, pavyzdžiui, suvokimas vienodu būdu, visuomet yra susijęs su dėmesiu, atmintis su suvokimu, mąstymas su atmintimi. Tačiau tiek, kiek yra žinoma apie psichinį vystymąsi, pati jo esmė glūdi būtent interfunkcinės sąmonės struktūros kaitoje. Psichologija turi į šiuos santykius ir jų vystymąsi žvelgti kaip į pagrindinę problemą. Šis požiūrio pokytis yra būtinas produktyviems mąstymo ir kalbos tyrinėjimams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-30
DalykasKognityvinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Kognityvinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis48.15 KB
Autoriusjuste
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mastymas ir kalba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą