Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Programos>Techninės dokumentų rengimo priemonės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Techninės dokumentų rengimo priemonės

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Spausdinimo technika. Kompiuterinė technika. Kompiuterinės sistemos samprata. Kompiuterių rūšys. Išvados.

Ištrauka

Iš pradžių dokumentams paruošti buvo naudojama spausdinimo technika, tačiau laikui bėgant spausdinimo techniką pakeitė kompiuterinė technika. Laikui bėgant ir sukuriant vis naujesnių išradimų spausdinimo mašinėles pradėjo keisti kur kas patogesniir ekonomiškesni kompiuteriai, savo darbo spartumu ryškiai išsiskiriantys iš kitų sukurtų techninių išradimų.

Spausdinimo technika
Praktikos reikalams rašomoji mašinėlė plačiau pradėta naudoti tik nuo tik nuo 1874m., kuomet pasisekė galutinai ištobulinti jų konstrukciją ir gamybą.
Pirmoji rašomoji mašinėlė suprojektuota 1714 m. anglų inžinieriaus Henrio Milio, bet jos konstruktyvinių duomenų neišliko (pats faktas žinomas tik iš patento registracijos). 1833 m. prancūzų Kseviero Progino konstrukcijos pagrindais artimiausias moderniosioms rašomosioms mašinėlėms. Joje jau buvo kiekvienai atskira sritis, kurių kiekviena spaudė į tą pačią vietą; popieriaus buvo traukiamas kairėn bei aukštyn ir taip sudaromos rašto eilutės.
1843 m. amerikietis Čarlis Turberis pasiūlė rašomąją mašinėlę su horizontaliu ratu, kuris buvo sukamas šalia vėlenėlio. Rate buvo klavišai ir raidžių ženklai; spausdinant reikėjo sukti ratą, kol reikiama raidė atsistodavo pozicijon ties velenėliu. Šis projektas vėliau keletą kartų konstruktyviai buvo keičiamas, bet rašomosios mašinėlės ištobulinti nepasisekė.
Tik 1867 m. amerikietis K.Šolsas suprojektavo ir pagamino jau visai tinkamą darbui rašomąją mašinėlę "Remington" pagal kurios prototipą, naudojant tuos pačius konstrukcijos pagrindus su kai kuriais pakeitimais ir ištobulinimais gaminamos šiandieninės rašomosios mašinėlės. Šolsas rašomasios mašinėlės vietoje dabartinio raidyno segmento buvo po velėneliu horizontalus ratas su pakabintomis raidžių svirtimis, kurios traukomis sujungtos su apačioje esančiais klavišais. Nuspaudius klavišą, patraukta svirtis galu suduodavo į velenėlį iš apačios. Tarp raidyno rato ir velenėlio buvo rašomasis kaspinas.
1898 m. H Vagneris sukonstravo segmentinę mašinėlę "Unervud". Rašomasis tekstas jau buvo matomas, nes svirtelės buvo horizontalios. Ši mašinėlė ir tapo dabartinių mašinėlių prototipu. Po "Undervud" pasirodė daugiau kaip 300 įvairių konstrukcijų ir pavadinimų mašinėlių. Pastaruoju metu plačiausiai naudojama apie 50 įvairių modelių rašomųjų mašinėlių.
Šiuolaikinių rašomųjų mašnėlių pagrindiniai mechanizmai mažai kuo skiriasi vieni nuo kitų. Respublikoje plačiausiai naudojamos užsieninės rašomosios mašinėlės lotynišku šriftu: "Optima", ":Reinmetal".
Rašomosios mašinėlės mašinėlės skirstomos į:
1. kanceliarines;
2. buhalterines;
3. specialliąsias.

Kanceliarinės rašomosios mašiėlės naudojamos įvairiose įstaigose. Jomis galima rašyti įvairaus formato popieriuje, priklausomai nuo vėlenėlio ilgio. Vėlenėliai gaminami nuo 24 iki 82 cm. Kanceliarinė mašinėlė yra masyvi. Jos korpusas yra metalinis.
Portatyvinės mašinėlės yra mažesni gabaritai, korpusas plasmasinis, jos masė nuo 4-7 kg svorio. Jos yra su futliarais, patogios vežioti ir pernešti. Tokios mašinėlės vežimėlis yra trumpas. rtačiau galima spausdinti ne platesniame kaip 24 cm popieriaus lape.
Buhalterinės rašomosios mašinėlės turi skaičiavimo mechanizmą, taip pat pritaikytos sąskatoms, lentelėms ir t.t.
Specialios rašomosios mašinėlės skirtos stenografuoti, gaidoms rašyti, akliesiems (Brailio abecelė) ir kt.
Visos šiuolaikinės rašomosios mašinėlės yra segmentinės. Jų pagrindinės dalys yra:
• korpusas;
• vežimėlis;
• klaviatūra;
• spausdinimo juostelės mechanizmai.
Pastaruoju metu pradėtos gaminti elektroninės rašomosios mašinėlės, kuriose daugelį veiksmų padeda atlikti elektros variklis ir tuo rašančiam palengvina darbą. Dabar rašomasias mašinėles gamina daugybė firmų, todėl mašinėlių yra įvairių rūšių, bet jų visų konstrukcijos pagrindai mažai tesiskiria. Šiuo metu priskaičiuojama per 5500 jose vrtojamų skirtingų ženklų 69 kalbose. Darbas rašomosios mašinėlės kelis kartus lengvesnis ir greitesnis; rašoma akla sistema; rašymo greitis įgudusio 60-80 žodžių per minutę.

Kompiuterinė technika

Niūdienis kompiuteris dar labai jaunas – jam vos pusšimtis etų. Tačiau žmogus nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektinę veiklą – pirmiausia skaičiavimais.
Pirmoji skaičiavimo priemonė rankų ir kojų pirštai. Vėliau imta naudoti įvairius daiktus: lazdas su įpjovomis, virves su mazgais. Pagaliau atsirado abakas (Va. pr.Kr.) – lenta su skirsniais. Abakas buvo naudojamas ilgai – beveik visa žmonijos istorija mini jį. Kiekviena šalis ką nors tobulindavo, keisdavo. Tik daug vėliau ėmė rastis mechaninės mašinos.
Vieną iš tobulesnių skaičiavimo mašinų, iškilusių iki šių dienų ir turėjusių didelę įtaką kitiems mokslininkam, 1642 m. sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis. Amžininkai šį įrenginį pavadino "Paskalina". Šį įrenginį pavadintą "Pasakalina" sudarė ratukai ant kurių buvo užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Ratukai turėjo dantračius. B.Paskalio taikytas "surištų ratukų" principas buvo naudojamas visuose vėliau sukurtuose mechaniniuose skaičiuotuvuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-29
DalykasProgramų referatas
KategorijaInformatika >  Programos
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis22.05 KB
Autoriusrita
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Technines dokumentu rengimo priemones [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą