Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Senovės graikų mąstytojai apie pasaulio pradą
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Senovės graikų mąstytojai apie pasaulio pradą

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Senovės graikų mąstytojai apie pasaulio pradą. Mileto mokykla. Išvados.

Ištrauka

Pirmoji filosofijos mokykla buvo įkurta Milete, todėl vėliau ir buvo pavadinta Mileto mokyklą. Miletas, tai vienas iš pirmųjų VI a. pr. Kr. miestų kur įsižiebė filosofinio mąstymo židinys. Tik reikėtų nepamiršti ir Efeso, gimtojo Heraklito (apie 540-480 m. pr. Kr.) miesto. Šios mokyklos filosofai tyrinėjo gamtą, rašė knygas apie gamtą, svarstė, iš ko joje viskas susideda. Jonijos (tai išeiviai iš Graikijos, praeityje kilę iš jonėnų genčių) mąstytojai bandė surasti pirminę medžiagą, iš kurios viskas atsiranda ir vėl grįžta į ją. Jie neabejojo dėl pirmojo prado tikroviškumo ir esaties realumo. Tikrovė yra, esti, egzistuoja. Pirmasis pradas, iš kurio viskas atsiranda, pats savaime – amžinas, neatsirandąs ir neišnykstantis.
Štai Talis manė, kad tai vanduo; Anaksimenas buvo tikras, kad oras. O štai Pitagoras, pabuvojęs Egipte ir ten pasisėmęs tiksliosios matematikos žinių, grindė savo žinias apie pirminį pradą skaičiais. Anaksinamandras ir Parmenidas, manė, kad pirminis pradas yra kažkas neapibrėžto, o štai Ksenofanas ir Anaksogoras visą pirmojo prado garbę atidavė protui. Heraklitas iš Efezo, manė, kad tai ugnis, Empedoklis, buvo tikras, kad pirminis pradas yra ne kas kitas, kaip keturi pirminiai elementai. Ir tik Demokritas taip domėjęsis Pitagoru pirmasis iškėlė hipotezę, kad pirminis pasaulio pradas yra nedalomos dalelės – atomai.
Tai buvo seniausios filosofijos mokyklos filosofų glaustos mintys apie patį svarbiausią ir įdomiausią, žmonijos egzistavime, klausimą – pasaulio pradą.
Aristotelio sako, jog filosofijos pradžia yra nuostaba; taip ir graikų požiūris į gamtą išauga iš tokios nuostabos. Tuo nenorima pasakyti, kad dvasia susiduria su kažkuo nepaprastu ir tai lygina su įprastiniais dalykais; juk intelektinis požiūris į gamtos reiškinių reguliarumą ir lyginamoją refleksiją dar neegzistuoja; priešingai, judri graikų dvasia stebisi gamtos natūralumu; ji su juo santykiauja ne abejingai, kaip su kažkuo, kas savaime suprantama, bet kaip su tai, kas dvasiai yra svetima, tačiau šia svetimybe ji pasitiki ir tiki, kad toje svetimybėje glūdi tai, kas dvasios atžvilgiu yra draugiška, su kuo ji gali sueiti į pozityvų santykį. Šita nuostaba ir šita nuojauta yra pamatinės kategorijos, tačiau helenai tuo neapsiribojo, bet tai, kas yra viduje ir su kuo susijusi klausiančioji nuojauta, privertė apibrėžtu vaizdiniu, sąmonės objektu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-24
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis18.47 KB
AutoriusHeardas
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Senoves graiku mastytojai apie pasaulio prada [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą