Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Informacija ir informacinė visuomenė>Informacinė visuomenė ir informacinės technologijos (4)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Informacinė visuomenė ir informacinės technologijos (4)

  
 
 
123456
Aprašymas

Informacinės visuomenės kūrimo ištakos. Informacinės visuomenės sampratos. Lietuvos nacionalinė informacinės visuomenės plėtros koncepcija. Išvados.

Ištrauka

Kiek daug mes girdime kalbant apie informacinę visuomenę, tai gal ir pradėkime nuo jos apibūdinimo: Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir besimokanti visuomenė, kurios nariai gali ir geba visose savo veiklos srityse darbuotis šiuolaikinių informacinių technologijų aplinkoje, naudotis šalies bei pasaulio informacijos šaltiniais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą. Taigi aš pamėginsiu atskleisti informacinės visuomenės ištakas, samprata ir požiūrius į ją.
Informacinės visuomenės kūrimo ištakos
Informacinės visuomenės idėja pirmą kartą aiškiai suformuluota XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradžioje. Termino "informacinė visuomenė" autoriumi laikomas Tokijo technologijos instituto profesorius J. Shjaši. Informacinės visuomenės kontūrai buvo nubrėžti mokslininkų ataskaitose Japonijos vyriausybei. Informacinės visuomenės instituto direktorius ir vienas iš informacinės visuomenės plano autorių Y. Masuda pareiškė, kad informacinė visuomenė bus naujo tipo žmonijos visuomenė, kuri iš esmės skirsis nuo industrinės visuomenės (Masuda, 1983). Informacinės visuomenės susidarymo ir plėtros pagrindas – informacijos vertybių kūrimas. Informacinės visuomenės vystymo koncepcija buvo orientuota į Japonijos ekonomiką. Pažymėtina, kad industrinė visuomenė gali būti modelis, kuriuo remiantis prognozuojamas informacinės visuomenės susidarymas ir vystymasis. Industrinės visuomenės pavyzdys naudojamas kaip istorinis naujos ateities visuomenės analogas.
Ekonominės ir socialinės sferos pokyčiai, kuriuos pateikė Y. Masuda:
• 1-sis etapas: naudojamos visos anksčiau žmogaus sukurtos technologijos;
• 2-rasis etapas: pasitelkęs informacines technologijas žmogus galės atlikti darbus, kurių anksčiau negalėjo padaryti;
• 3-asis etapas: egzistuojančios socialinės ir ekonominės struktūros transformuosis į naujas socialines ir ekonomines sistemas.
Y. Masuda prognozavo ir naujus pokyčius švietimo srityje:
1) Švietimas išsiplečia už formalių mokyklos ribų – atsiranda atvira švietėjiška aplinka;
2) Individualaus pobūdžio švietimo paslaugos teikiamos ir pritaikomos kiekvienam asmeniui pagal jo poreikius ir gebėjimus;
3) Susiklosto saviugdos sistema, kuri gali užimti vyraujančią padėtį naujoje edukacinėje sistemoje;
4) Pereinama prie mokymosi visą gyvenimą – edukaciniai procesai informacinėje visuomenėje vyksta visą gyvenimą.
Filosofas futurologas Alvinas Toffleris pasiūlė visą žmonijos vystymosi istoriją vaizduoti bangomis, iliustruojančiomis prioritetų kitimą laike.
I banga- agrarinė (apie 10 000 metų)
II banga- industrinė (nuo 1800m. iki šių laikų)
III banga- informacinė (nuo 1800m. ir į ateitį)
Informacinės visuomenės kūrimo idėjos sparčiai plėtojosi Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1992 m. čia buvo nutarta, kad būtina kurti nacionalinę informacinę infrastruktūrą (sutrumpintai NII). 1993 m. buvo paskelbtas B. Klintono ir A. Goro memorandumas "Amerikos ekonominio augimo technologija. Nauja kryptis, kurią būtina sukurti". Jame pabrėžiama, kad investicijos į technologiją – tai investicijos į Amerikos ateitį. Suformuluoti tokie JAV tikslai:
• ilgalaikis ekonomikos augimas;
• veiklesnė ir labiau piliečių poreikius atitinkanti vyriausybė;
• pasaulinis pirmavimas fundamentiniuose moksluose, matematikoje ir technikoje.
Pastebėtina, kad amerikiečiai nevartoja informacinės visuomenės termino. Kalbama apie skaitmeninę magistralę ir apie supermagistralę.
Europoje apie informacinę visuomenę imta plačiau diskutuoti, o toliau ir veikti maždaug prieš dešimtmetį tuometinio Europos komisaro Martino Bangemano iniciatyva. 1994 m. Korfu saloje vykusiame Europos Tarybos posėdyje M. Bangemanas perskaitė pranešimą "Europa ir globali informacinė visuomenė".
Bangemano pranešimas atkreipė Europos politikų dėmesį savo užmoju, koncepcijų pagrįstumu, atvira socialine orientacija bei iš esmės skirtingu nuo amerikiečių požiūriu. Pranešimo pagrindu Europos Parlamentas pasirinko Europos perėjimo į informacinę visuomenę veiksmų planą, kurio esmė – koordinuoti fragmentuotų atskirų valstybių planų vykdymą, siekiant sudaryti naujas galimybes Europos visuomenėms, naujas darbo vietas piliečiams, naujas prekes ir paslaugas vartotojams. 1994 m. M. Bangemano vadovaujama ekspertų grupė parengė "Veiksmų planą", kur buvo suformuluota Europos kelio į informacinę visuomenę strategija. 1994 m. gruodį buvo įkurtas ISPO.
1995 m. Suomija paskelbė programą "Suomijos kelias į informacinę visuomenę", Vokietijos vyriausybė patvirtino programą "Vokietijos kelias į informacinę visuomenę": Dabar nacionalines programas turi visos Europos valstybės.
1995 m. Briuselyje įvyko pirmasis Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos informacinės visuomenės forumas; jame buvo aiškiai suformuluotas tikslas tolygiai plėtoti informacinės visuomenės raidą visose Europos valstybėse.
Lietuvoje pirmoji informacija apie informacinę visuomenę pasirodė po Europos Sąjungos ir Centrinės bei Rytų Europos pirmojo informacinės visuomenės forumo 1995m. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) pirmoji pradėjo garsiai kalbėti šia tema.
Informacinės visuomenės sampratos
Informacinė visuomenė – tai atvira ir besimuokanti visuomenė. Reikėtų įsigilinti į šiuos tris būdvardžius.
Atvira – tai reiškia, kad informacija, žinios, duomenys lengvai prieinami kiekvienam visuomenės nariui.
Išsilavinusi – tai visuomenė, kurioje turi būti ugdomas gebėjimas naudotis įvairiais, tarp jų ir moderniausiais informacijos šaltiniais.
Besimokanti – tai visuomenė, kurios nariai stengiasi mokytis visą gyvenimą.
Informacinės visuomenės kūrimo procesas yra sudėtingas; jis daro poveikį visoms žmonių veiklos sritims, todėl labai svarbu aiškiai suprasti šio proceso esmę. Galimi įvairūs informacinės visuomenės sampratos variantai, kurie išryškina vieną ar kitą bendro proceso bruožą. Toliau pateikiami penki informacinės visuomenės sampratos alternatyvūs variantai (Otas, 1998). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-09
DalykasInformacijos ir informacinės visuomenės referatas
KategorijaInformatika >  Informacija ir informacinė visuomenė
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis15.24 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas12
Mokytojas/DėstytojasJuzaitienė
Švietimo institucijaŠilutės r. Vainuto vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Informacine visuomene ir informacines technologijos (4) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Šilutės r. Vainuto vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • Juzaitienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą