Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Konstitucinė teisė>Konstitucinės teisės vieta valstybės valdžių sistemoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Konstitucinės teisės vieta valstybės valdžių sistemoje

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839
Aprašymas

Įžanga. Konstitucinės priežiūros prielaidos ir jos reikalingumas. Konstitucijos stabilumo garantijos kaip Konstitucinės priežiūros prielaidos. Konstitucinių normų interpretavimo problemos. Konstitucinė priežiūra. Konstitucinės priežiūros sąvoka ir apibrėžimo problematika. Konstitucinės priežiūros istorinės ištakos. Konstitucinė priežiūra ir jos modeliai. "Lietuviškasis" valdžių padalijimo modelis ir naujojo – Konstitucinio priežiūros instituto atsiradimo problematika Lietuvoje. Valstybės valdžios institucijų pusiausvyros modelio įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei šio modelio apsauga kaip viena iš konstitucinės justicijos funkcijų. Konstitucinės priežiūros instituto atsiradimo Lietuvoje problemos. Konstitucinio teismo vieta šiandieninėje "politinėje" valdžių sistemoje. Konstitucinio Teismo įtaka teisėkūrai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo santykiai su įstatymų leidžiamuoju organu – Seimu. Konstitucinio Teismo įtaka teisėkūrai. Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai kaip teisėkūros išdavos. Konstitucinio Teismo nutarimas kaip teisės šaltinis. Konstitucinio Teismo nutarimo rezoliucinė dalis. Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamoji dalis. Konstitucinio Teismo nutarimo obiter dictum. Išvados. Summary.

Ištrauka

Dauguma šiuolaikinių valstybių orientuojasi į teisinės valstybės modelį, t.y. į modelį kai valstybės valdžia yra įgyvendinama demokratiniais metodais, o valstybės valdžios ir piliečių santykiai yra grindžiami teise. Tai tiesiogiai įtvirtinta daugelio šalių pagrindiniuose įstatymuose - Konstitucijose. Pavyzdžiui, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įrašyta, jog lietuvių tauta siekia atviros, darnios, teisingos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės.
Konstitucijos ir įstatymų viršenybės garantavimas visose visuomenės gyvenimo srityse yra vienas svarbiausių šiuolaikinės teisinės valstybės požymių. Iš vienos pusės tai reiškia, jog visi visuomeninių santykių dalyviai turi paklusti Konstitucijai ir įstatymams, jų laikytis ir vykdyti. Iš kitos pusės, Konstitucija turi užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir laisves, taip pat nustatyti visuomenės ir valstybės institucijų santykius. Taip pat tai reiškia, jog įstatymų leidžiamosios valdžios priimami teisės aktai negali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai, o priimami vykdomosios valdžios – Konstitucijai ir įstatymams.
Vienas iš pagrindinių būdų, naudojamų šių laikų Europos šalių teisinėse sistemose ir padedančių užtikrinti Konstitucinį teisėtumą, – specializuotos konstitucinės priežiūros institucijos – Konstitucinio Teismo doktrina.
Specializuotos konstitucinės priežūros institucijos - Konstitucinio Teismo - koncepcijos kūrėju laikomas austrų teisininkas - mokslininkas H.Kelsenas. Remiantis jo pateikta koncepcija, Konstitucinis Teismas kaip atskira institucija pirmą kartą buvo įsteigtas dar 1926 metais Austrijoje, o vėliau paplito ir kituose pasaulio žemynuose ir įgijo skirtingą teisinį statusą. Vienose valstybėse Konstitucinis Teismas laikomas aukščiausiosios kategorijos teismu ir atitinkamai įeina į bendrąją teismų sistemą, o kitur kaip ypatingos kontrolės institucija jis nepriklauso teisminei valdžiai. Čia iškyla jau pirmas rimtas klausimas: ar vis dėlto tokia konstitucinės kontrolės ar konstitucinės priežiūros institucija - Konstitucinis Teismas - gali būti traktuojamas kaip savarankiškas valstybės institutas valstybės valdžios sistemoje, ar jis yra tam tikros valdžios dalis [įstatymų leidimo ar teisminės], o gal jis išvis yra aukščiau jų pagrindiniame valdžių padalijimo modelyje?
Pagal Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstituciją, konstitucinę priežiūrą vykdo tik viena atskira institucija, izoliuota nuo kitų valdžios sistemų – Konstitucinis Teismas. Konstitucinio Teismo įstatymo pirmajame straipsnyje yra apibrėžti jo uždaviniai, t.y.: "Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje bei konstitucinį teisėtumą, nustatyta tvarka spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, o taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams". Tačiau iš to sektų, kad Konstitucinis Teismas spręsdamas visus šiuos klausimus tarsi įsitraukia į įstatymų leidybą ir taip sudaro galimybę jį traktuoti kaip "atskirą" įstatymų leidybos organą Lietuvoje. Be kita ko, visi Konstitucinio Teismo aktai išleisti šio proceso pasekoje sudaro galimybę juos traktuoti kaip teisės šaltinius plačiaja prasme. Argi demokartinėje valstybėjė įmanoma, kad teisminis organas turėtų ir leidžiamojo organo funkcijų?
Pagrindinė Konstitucinio Teismo ypatybė yra ta, kad jis nevykdo išankstinės įstatymų konstitucingumo kontrolės, o sprendžia jau priimtų įstatymų bei kitų teisės aktų konstitucingumo klausimus (a posteriori kontrolė). Konstitucinis Teismas bylą nagrinėja tik tada, kai Konstitucijoje nustatyti subjektai kreipiasi į jį su prašymu ištirti įstatymo ar kito teisės akto atitiktį Konstitucijai, todėl pagal tai Konstitucijoje yra išskiriamos, o Kontitucinio Teismo įstatyme sukonkretinamos, tam tikros asmenų kategorijos bei tam tikri nagrinėjamų prašymų ypatumai. Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar neprieštarauja LR Konstitucijai LR įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, turi Vyriausybė, ne mažiau kaip vienas penktadalis visų Seimo narių, o taip pat ir teismai. Dėl Respublikos Prezidento aktų atitikties Konstitucijai ir kitiems įstatyms gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių bei teismai. Dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir kitais įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, o taip pat ir Respublikos Prezidentas. Seimo nutarimas arba Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo šio akto galiojimą, o Lietuvos Respublikos įstatymas arba kitas Seimo aktas negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai yra paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
LR Kostitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinio Teismo teisėjai eidami savo pareigas yra nepriklausomi nuo jokios valstybinės institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Šiame kursiniame darbe siekiu nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo vietą valdžių padalijimo sistemoje. Atsižvelgdamas į tai, keliu hipotezę, kad Konstitucinis Teismas, leisdamas baigiamuosius aktus, iš dalies dalyvauja įstatymų leidyboje ir tarsi tampa "nauju - ketvirtuoju įstatymų leidžiamuoju organu". Tokiu būdu jis griauna nusistovėjusį griežtą valdžių padalijimo modelį, kur išskiriamos tik trys pagrindinės valdžios: įstatymų leidžiamoji, įstatymų vykdomoji bei teisminė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-26
DalykasKonstitucinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis38 puslapiai 
Literatūros šaltiniai54
Dydis81.68 KB
AutoriusVytautas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus verslo teisės akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Konstitucines teises vieta valstybes valdziu sistemoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 38 puslapiai 
  • Vilniaus verslo teisės akademija / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą