Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Internetas>Elektroninis paštas (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Elektroninis paštas (5)

  
 
 
12345
Aprašymas

Elektroninio pašto atsiradimas. Tinklas. Internetas. Modemas. Domeno vardas. Parašai (signature). Šypsenos ar emocijos.

Ištrauka

Tūkstančius metų žmonės rasdavo skirtingus žinių vieni kitiems perdavimo būdus. Tačiau ne visi jų naudoti metodai buvo tokie greiti ir efektyvūs kaip elektroninis paštas.
Jau nuo seno svarbių žinių persiuntimui žmonės naudojo laužų ir dūmų signalus; perduodavo mažuose laiškeliuose, kurios pririšdavo prie sugrįžti namo apmokytų balandžių kojų. Pirmąjį tūkstantmetį veikė pirmosios pašto tarnybos. Laiškai buvo rašomi ritinėliuose, kuriuos pernešdavo raiteliai ar plukdydavo laivai.
Eiliniai piliečiai šia pašto sistema naudotis negalėjo – ji buvo skirta tik valdžios pareigūnams. Tačiau daugumai žmonių tai ir nebuvo svarbu – vis tiek jie nemokėjo nei skaityti, nei rašyti.
1464 metais Prancūzijos karalius Liudvikas XI įkūrė visiems prieinamą paštą. Paštą nešiojo raiteliai. 18 a. Anglijoje buvo vagiami laiškai taip dažnai, kad žmonės pradėjo pjauti banknotus pusiau ir siųsti atskiruose laiškuose.
19 a. paštas buvo vežamas traukiniais. Pirmojo oro pašto tarnyba ėmė veikti 1918 m. tarp Vašingtono ir Niujorko.
Elektrinis telegrafas buvo išrastas 1837 m. Žinios labai greitai nukeliaudavo milžiniškus atstumus. Telegrafo įrenginiai žodžius perduodavo Morzės abėcėle – raides pervesdami taškų ir brūkšnių rinkiniu. 1866 m. telefono kabelis, nutiestas Atlanto vandenyno dugnu, sujungė Europą ir Ameriką. Per keletą minučių telegrama pasiekdavo kitą žemyną, tuo tarpu laivu vežamas laiškas keliaudavo 11 dienų.
1863 m. italų kunigas laidais persiuntė paveikslą – tai buvo pirmasis faksas. Šis bandymas vyko 120 metų iki pirmojo fakso aparato pasirodymo 1984 m.
Pirmasis elektroninis laiškas buvo persiųstas 1971 m., o 1980 – aisiais pranešimai buvo persiunčiami tarp sujungtų įstaigų ir universitetų kompiuterių. Iki 1990 – ųjų elektroninis paštas apėmė visą pasaulį ir pasiekė dar toliau...
Elektroninis paštas – tai laiškų siuntimas iš kompiuterio į kompiuterį būdas. Tam kompiuteriai turi būti sujungti tarpusavyje tinklu.
Tinklas – tai grupė tarpusavyje sujungtų kompiuterių. Pavyzdžiui, sujungus universiteto kompiuterius, studentai ir mokslininkai gali keistis informacija.
Kai kurių kompanijų, turinčių įstaigas skirtingose šalyse, kompiuteriai jungiasi didžiuliais pasaulinio masto tinklais.
Tinkle kompiuteriai paprastai informacija keičiasi per serveriu vadinamą antrinį kompiuterį, kuris kabeliais jungiasi su likusiais.
Internetas (dar vadinamas tinklu) – tai milžiniškas kompiuterinis tinklas, sujungiantis milijonus mažesnių tinklų. Internetą sudaro viso pasaulio kompiuteriniai tinklai, sujungti kabeliais ir telefono linijomis. Internetu galima pasiųsti elektroninį laišką iš Kinijos į Daniją arba Peru į Italiją.
Tinklą sudarančius mažesnius tinklus jungia galingi kompiuteriai, vadinami maršrutizatoriais. Internetu pasiųsti laiškai adresatą pasiekia, keliaudami iš vieno maršrutizatoriaus į kitą.

Kad galėtume siųsti ir gauti elektroninį paštą, kompiuteris turi būti prijungtas prie interneto.
Jei kompiuteriu naudojamės įstaigoje ar mokykloje, gali būti, kad jis jau prijungtas prie tinklo, kuris per serverį jungiasi prie interneto. Tačiau, jei kompiuteriu naudojamės namie, prie serverio geli tekti jungtis per telefono liniją. Tai vadinama telefoniniu prijungimu.
Naudojimuisi kompiuteriu galingo kompiuterio nereikia. Asmeniniam kompiuteriui reikia bent jau 486 procesoriaus; Apple Macintosh – 68030 ar geresnio.
Programas kompiuteris saugo standžiame diske (MB). Programos, reikalingos naudotis tinklu, standžiajame diske užima mažiausiai 20 MB vietos.
Programai veikiant, informacija saugoma kompiuterio atmintyje. Kompiuterio atmintis irgi matuojama megabaitais. Internetinių programų vykdymui kompiuteryje turi būti mažiausiai 8 MB RAM‘o (operatyviosios, arba laisvosios kreipties atminties).
Modemas – tai įrenginys, įgalinantis kompiuterius keistis informacija telefono linijomis.
Kompiuteriai gamina duomenis elektros pulsavimo būdu. Modemas paverčia šiuos signalus bangomis, kuriuos gali būti perduotos dauguma telefono linijų.
Staliniuose kompiuteriuose gali būti naudojami dviejų tipų modemai : vidiniai, telpantys kompiuterio sisteminiame bloke, ir išoriniai, kurie su kompiuteriu sujungiami laidais. Modemai perduoda duomenis tinklu ir iš jo skirtingais greičiais. Greitis matuojamas bitais per sekundę (bps). Geriausiai naudotis modemu, kurio greitis yra 28 800 bps arba didesnis. Kuo greičiau dirba kompiuteris, tuo mažiau reikės laukti, kol elektroniniai laiškai bus perduodami iš kompiuterio ir į jį.
Jungdamiesi į tinklą, turime kompiuterį sujungti su modemu, o modemą – su telefono linija. Nurodymai, kaip tą padaryti turi būti pateikti katu su modemu.
Jei kompiuteris sujungtas su tinklo serveriu, reikia kompanijos kuri teiktų interneto paslaugas (angl. ISP – interneto paslaugų teikėjas). Šių kompanijų serveriai yra prijungti prie tinklo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-07
DalykasInterneto referatas
KategorijaInformatika >  Internetas
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis10.26 KB
Autoriusvaidota
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaKazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Elektroninis pastas (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 4 puslapiai 
  • Kazlų Rūdos savivaldybės Plutiškių vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą