Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Asmenybės psichologija>F. Porat "Savigarba — kelias į sėkmę ir meilę"
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

F. Porat "Savigarba — kelias į sėkmę ir meilę"

  
 
 
12345678
Aprašymas

Friedos Porat knygos "Savigarba – kelias į sėkmę ir meilę" aptarimas.

Ištrauka

Aš šią Friedos Porat knygą "Savigarba – kelias į sėkmę ir meilę" pasirinkau todėl, nes manau kiekvienam iš mūsų vienose ar kitose situacijose trūksta pasitikėjimo savimi, kartais per daug save nuvertiname, to dėl perskaitęs tikiuosi, bent kiek padidinti pasitikėjimą pačiu savimi.


Šioje knygoje rašoma, kaip išmokti save gerbti ir mylėti savęs nenuvertinti. Savigarbos šaknis mums nuo pat gimimo įteigia tėvai, būtent jie turi mus įkvėpti, mus drąsinti, mokinti, tačiau ne visiems taip pasisekė, tėvų nesirūpinimas, o gal tiesiog nesuvokimas labai pakenkia vaikui, kuriam vystantis tas savigarbos trūkumas išlieka ir tai smukdo asmenybę. Tačiau labai stengiantis ir turint stiprią valią galima tai pakeisti, galima išukdyti savigarbą. Padėti gali tik pats sau, niekas tau kitas jos neįteiks, nebent galės labai nežymiai padėti. Žmogaus pasikeitimas turi prasidėti nuo pačių smulkiausių pasiekimų, reikia mokėti tuo džiaugtis ir taip semtis stiprybės. Žmogus turi pagalvoti, kuo jis gali pasididžiuoti, ką jisai yra pasiekęs, kokių turi bruožų kuriais jis yra patenkintas, tačiau turi pamastyti ir ko labiausia vengia, ko iš savęs nemėgsta. Savigarbos ugdymas – tai procesas trunkantis visą gyvenimą. Vienas iš "padėjėjų" išugdant savigarbą yra jausmai.
Norint padėti sau reikia nebijoti, neišsižadėti savo jausmų, daugiausia dėl to bėdų turi vyrai. Juk jie nuo mažens yra mokomi slėpti baimę ar švelnumą, tuo didinant tariamą "vyriškumą".
Reikia mokėti suvokti savo jausmus, reikia "praverti savo duris" išgyvent savus jausmus, pajusti kurie iš jų teikia džiaugsmą, o kurių mes gėdijamės. Atrinkus tuos jausmus, juos reikia giliai apmastyti, nebijoti išsiverkti. Jausmai kurių gėdijamės yra nemalonūs mums, reikia stengtis suprasti iš kur jis atsirado? Gal jį galima sunaikinti? Jeigu žmogų apsėdęs vidinio pykčio jausmas, jam nebūtina eiti į gatvę ar ką nors užsipulti, tiesiog galima esant vienam išsilieti ant kokio nors daikto. Tačiau negalima apsimetinėti jausmais, vaidinti kad myli ar panašiai, tai jokios naudos neduos – priešingai bus tik blogiau. Autorė mini keletą priežaščių kurios trukdo asmenybės skleidimusi.
Nerimas – dar viena priežastis trukdanti įgyti pasitikėjimo asmenybei. Daugelį žmonių kamuoja nerimo priepuoliai, ir reikia tai nugalėti! Reikia mokėti su tuo kovoti. Kad būtų lengviau, gali pasidaryti sąrašėlį, kuriame bus surašyti tavo nerimo sukėlėjai. Ir tada stengtis kiekvieną iš jų įveikti, aišku tai nėra lengva, bet reikia stengtis. Išmok džiaugtis ir nedidele sėkme, juk galų gale vis tiek pavyks.
Nesėkmės baimė – tai pat vienas iš savigarbos smukdytojų. Daug kas iš mūsų bijo suklysti, kad kur nors nepasiseks, deja, niekas nuo to nėra apsaugotas. Tačiau iš klaidų mokomasi. Kad padėti atsikratyti šio jausmo, patariama susirašyti ką tu esi savo nuomone blogai padaręs, pamastyti kas tam turėjo įtakos, ir stengtis tai ištaisyti arba bent jau būti pasiruošus kovoti su tuo. Ir labai nesisielok jei nepasiseks.
Kaltės jausmas – pats blogiausias ir pražūtingiausias jausmas, jis labiausiai naikina savigarbą ir trukdo jai vystytis. Gali visiškai nepagrystai jaustis kaltu, nors tu čia niekuo dėtas. Kai kurie žmonės turi "kaltojo sindromo" jie dėl visko kaltina save, prisiima kalte už kitų padarytas klaidas, taip labai smukdydami savo asmenybę. Vieną iš to priežaščių yra tėvai. Kai vaikai būdavo maži, tėvai neturėdami ant ko išsikrauti, tai daro ant savo vaiko, sakydami tu kaltas dėl to, kaltas dėl ano, ir taip savaime įsikala į galvą, kad esi kaltas dėl aplinkinių nesėkmių. Kaltę taipogi reikia mokėti nugalėti. Pamastyk dėl ko jautiesi kaltas, ir ar ta kaltė pagrįsta, gal čia jos net nėra? Kaltės jausmas kartais atsiranda dėl to kad elgiamės taip kaip norim, o ne taip kaip privalom, tačiau elgimasis kaip norim kartais yra daug naudingesnis keliant savigarbą, negu privalomas poelgis.
Savigarbą gali stiprinti ir paprastais dalykais. Tiesiog išmok džiaugtis aplinkiniais dalykais: savo egzistavimu, džiaukis savimi tokiu kokiu esi, jei nepatinki sau išoriškai pakeisk savo stilių, pradėdamas patikti sau, lengviau įveiksi kitas besipainiojančias kliūtis, ir pasidarys truputį lengviau. Reikia mokėti pripažinti savo silpnybes, ir su jomis kovoti, jei jų nepripažinsi – tapsi pralaimėtuoju, nes tu savaime pasiduodi. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-02
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis11.38 KB
AutoriusErnestas
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasLekt. I Stražnickaitė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word F. Porat Savigarba kelias i sekme ir meile [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Marijampolės kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Lekt. I Stražnickaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą