Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Mirties bausmė Lietuvoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mirties bausmė Lietuvoje

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Pirmasis laikotarpis – iki Lietuvos centralizuotos valstybės sukūrimo. Antrasis laikotarpis – iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pirmojo statuto 1529 metų. Trečiasis laikotarpis – Lietuvos Statutų galiojimo laikas. Ketvirtasis laikotarpis – įteisinus Rusijos baudžiamųjų įstatymų galiojimą. Penktasis laikotarpis – tarpukario nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpis. Šeštasis laikotarpis – sovietinės okupacijos metai. Septintasis laikotarpis - atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Mirties bausmės vykdymo Lietuvoje panaikinimas. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos istorijoje pagal vyravusį požiūrį į mirties bausmę arba jos vykdymą aiškiai galima išskirti keletą etapų. Pirmasis etapas – tai laikotarpis, kai dar nebuvo Lietuvos centralizuotos valstybės ir taikytos tik paprotinės teisės normos. Antrasis etapas – Lietuvos centralizuotos valstybės kūrimosi ir tam tikrų rašytinių teisės rinkinių įsigaliojimo laikotarpis. Jis truko iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Pirmojo statuto priėmimo 1529m. Trečiasis etapas – Lietuvos Statutų galiojimo laikas, kuris tęsėsi iki XIX a. pradžios, kaip buvo apribotas Lietuvos Statutų taikymas, o nuo XIX a. vidurio – ir formaliai įteisinus Rusijos baudžiamųjų įstatymų galiojimą Lietuvos teritorijoje. Nuo tada pradidėjo ketvirtasis etapas. Penktasis etapas apima tarpukario nepriklausomos Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpį, šeštasis – sovietinės okupacijos metus, o septintasis prasidėjo atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Jis truko iki visiško mirties bausmės panaikinimo. Baudimą mirtimi jau plačiai taikė kai kurios lietuvių gentys per visą žinomą jų istoriją iki pat centralizuotos valstybės sukūrimo. Lenkų metraštininkai yra minėję, kaip lietuvių gyvenamose žemėse nusikaltėliai buvo baudžiami mirties bausme. Už išžaginimą buvo baudžiama mirtimi sudeginant, trečią kartą apsivogusį asmenį užpjudydavo šunimis, plėšiką ar žmogžudį atiduodavo aukos giminaičiams nužudyti. Už palyginti lengvesnius nusikaltimus nusikaltėlis buvo kariamas arba jam buvo nukertama galva. Už sunkesnius nusikaltimus, tokius kaip šventųjų vietų išniekinimas, buvo atlyginama deginimu ant laužo ar laužymu ratu. Labai plačiai buvo laikomas kraujo kerštas, nes vykdyti bausmę buvo patikima aukos giminaičiams. Vykstant valstybės centralizavimui, mirtimi dažnai buvo baudžiami politiniai priešininkai, kuriuos laimėjęs varžovas žudydavo tiek imituodamas teismo procesą, tiek be teismo. Šiuo atvėju įsimintinas Mindaugo atėjimas į valdžią, kai jo įsakymu įvairiai būdais buvo nužudyta daug lietuvių kunigaikščių, įskaitant ir jo paties giminaičius. Vykstant Lietuvos valstybės centralizavimui ir jam pasibaigus paprotinė teisė, reguliavusi baudimą mirtimi, beveik nepasikeitė. Žmogų mirties bausme nuteisdavo kunigaikštis, kurio rankose buvo tiek teisminė, tiek ir vykdomoji valdžia. Šiek tiek kitokia padėtis buvo Lietuvos miestuose ir miesteliuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-26
DalykasBaudžiamosios teisės referatas
KategorijaTeisė >  Baudžiamoji teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis15.09 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mirties bausme Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą