Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybės tipologija

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Asmenybės tipologija. Ekstravertinis tipas (ekstravertas). Mąstymas. Ekstravertinis mąstymo tipas. Emocijos. Ekstravertinis emocionalus tipas. Jutimas. Ekstravertinis sensorinis tipas. Intuicija. Ekstravagantinis intuityvusis tipas. Intravertinis tipas. Mąstymas. Intravertinis mąstymo tipas. Emocijos. Intraventinis emocionalus tipas. Jutimas. Intravertinis sensorinis tipas. Intuicija. Intravertinis intuityvus tipas. Neurotinės tendencijos (neurotic trends). Konfliktas tarp jų.

Ištrauka

Asmenybės psichologija yra ta psihologijos sritis, kuriai priskiriamos tos psihologinės teorijos, kurios nagrinėja žmogų kaip visumą. Tad asmenybės teorija yra ta teorija, kuri bando paaiškinti daugiau ar mažiau visus psichikos ar elgesio fenomenus ( kurie, kaip atrodo jų autoriui, turi esminio reikšmingumo žmogaus egzistavimui ). Tokios teorijos yra daug platesnio pobūdžio nei kitokio tipo psichologijos teorijos, nes jos bando visapusiškai paaiškinti ir nupiešti žmogaus elgesį. Asmenybės teorijos užduotis – sukurti pilną žmogaus funkcionavimo modelį, kurio pagrindu būtų galima prognozuoti žmogaus elgesį. Bet gerokai sunkiau apibrėžti asmenybės psichologijos pagrindinį objektą – asmenybę, nes dabar nėra visuotinai priimtas vieningas mokslinis paradizmas, kuris leistų vienareikšmiškai apibrėžti asmenybės terminą. Toks apibrėžimas labai priklauso nuo jį apibrėžiančių teorinių pozicijų, todėl ir skirtingi autoriai jas apibrėžia įvairiai, net jeigu jie priklausytų ir tai pačiai teorijai.
Šiame referate yra nagrinėjama K.Jungo asmenybių tipologija ir šiek tiek paliečiamas K.Horney suskirstymas

K. Jungas dirbdamas praktinį gydomąjį darbą, pastebėjo, kad yra tipinis skirtumas tarp žmonių psichikos. Tuos du besiskiriančius tipus jis pavadino intravertu ir ekstravertu. Kiekvienam iš šių tipų būdinga ypatinga jo paties vienapusiškumo kompensacijos tendencija, tikslinga biologiškai, taip kaip ji stengiasi iškaikyti dvasinę pusiausvyrą. Dėl kompensacijos atsiranda antriniai charakteriai arba tipai. Kiekvienas žmogus savyje turi abu mechanizmus, intravertinį ir ekstravertinį, ir tiktai reikšminga persvara vieno ar kito apsprendžia tipą. Šių dviejų mechanizmų ritminis pasikeitimas psichinėje veikloje turi atitikti normalią gyvenimo tendenciją. Išorinės aplinkybės ir vidiniai ketinimai labai dažnai būna palankūs vienam mechanizmui ir apriboja bei kliudo pasireikšti kitam. Čia kyla vieno mechanizmo persvara. Jeigu tokia būsena kokiu tai būdu tampa pastovia, tai čia išplaukia tipo buvimas.
Kaip parodė K.G.Jungo praktika, žmones galima suskirstyti netik pagal universalią intraversijas ir ekstraversijas, bet taip pat atsižvelgiant į psichines funkcijas. Tokios funkcijos būtų: mastyams, emocijos, pojūčiai ir intuicija. Jei paprastai vyrauja viena iš šių funkcijų, tai yra ir atitinkamas tipas. Todėl Jungas skiria racionalųjį, mąstytojišką, emocionalų, sensorinį ir intuityvų tipus. Kiekvienas iš šių tipų dar beto gali būti intravertinis arba ekstravertinis, žiūrint kaip jis elgiasi santykyje su objektu.
Intravertinis ir ekstravertinis tipai – kaip bendri, priklausantys nuo orientacijos, besiskiriantys vienas nuo kito interesų kryptimis ir jų libido judėjimu. 4 tipai (mąstytojiškas, racionalusemocionalus, sensorinis ir intuityvus) – funkcionaliniai tipai. Bendri priklausantys nuo orientacijos tipai tarpusavyje skiriasi nuo orientacijos požiūrio į objektą. Intrvertas žiūri į objektą abstrakčiai, jis visada susirūpinęs tuo, kad atimti iš objekto libido (libido Jungas supranta kaip psichinę energiją, kuir yra psichinio proceso intensyvumas, jo psichologinė vertybė), lyg tai jis turėtų nukreipti objekto persvarą. Ekstravertas, atvirkščiai, žiūri į objektą palankiai. Jis tvirtina objekto reikšmingumą, kad savo subjektyvią orientaciją jis pastoviai nukreipia į objektą. Paimtas už pagridą objektas jam niekada neturi reikiamos vertės, ir dėl to jo reikšmę būtina padidinti. Šių tipų prieštaringumas, kaip bendras psichologinis fenomenas, turi turėti, kažkokiu būdu, biologinę prielaidą. Iš biologinio taško žiūrint, santykiai tarp objekto ir subjekto visada pasireiškia prisitaikymu. Taigi tipinės orientacijos į subjektą, yra prisitaikymo procesai. Ekstarvertas pastoviai save eikvoje ir visamekame plečiasi, o intravertas ginasi nuo išorinių įtakų, esant galimybei susilaiko nuo bet kokio energijos švaistymo, kas keičia santykį su objektu, ir tokiu būdu pačiam sau sukurti saugią ir tvirtą poziciją. Abu keliai biologijoje įmanomi ir savaip sėkmingi. Pagrindinis faktorius apsprendžiantis skirtingo žmogaus tipą vienoje ir toje pačioje šeimoje, yra jo pozicija.
Ekstarvertinį ir intravertinį tipus apibūdindamas K.G. Jungas skiria sąmonės ir pasąmonės psichologiją. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-03
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis33.43 KB
Autoriusjaroslav
Viso autoriaus darbų17 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasKristina Samašonok
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasVerslo vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybes tipologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Kristina Samašonok
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą