Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Informacija ir informacinė visuomenė>Europos Sąjungos (ES) informacinės visuomenės plėtros programų apžvalga
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) informacinės visuomenės plėtros programų apžvalga

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Duomenų mainų tarp administracijų (IDA) programa. IDA tikslai. IDA veikla. IDA programos veiksmų pavyzdžiai. IDABC programa. eContent programa. Išskirtos trys pagrindinės veiklos kryptys. eContentplus programa. Veiksmų kryptys. eTen programa. Paslaugų sritys ir apimtis. Finansavimo galimybė. MODINIS programa.

Ištrauka

IDA tikslai

IDA (Duomenų mainų tarp administracijų, angl. Interchange of Data between Administrations) programa, atsižvelgiant į Bendrijos vykdomą politiką, buvo patvirtinta 1995 m. 1999 m. birželį Europos Sąjungos Ministrų Taryba ir Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos IDA programos antrąjį etapą.
IDA programos tikslas – paspartinti ir koordinuoti Europos administracijas jungiančių tinklų plėtrą. IDA programa kuria telematinius tinklus tarp administracijų, įskaitant Europos institucijas, ir siūlo priemones, būdus ir praktines rekomendacijas, kaip paspartinti administracines procedūras visoje Europoje.
Tinklai gali būti diegiami ir be specialios ES programos, tačiau patirtis rodo, kad kuriant tarpusavyje nesuderintus tinklus didelė tikimybė sukurti nesuderinamus sprendimus. Dėl to daugėja techninių problemų, išauga tinklo kūrimo išlaidos ir užtrunka pats tinklo diegimo procesas. Galimi ir kiti pavojai: tinklai gali greitai pasenti, dėl to juos gali būti brangu naudoti ir jie gali nebeatitikti naujų reikalavimų.
Organizacines kliūtis, kurias sukuria tarpusavyje nesuderintų informacinių sistemų naudojimas, galima įveikti tik Bendrijos lygiu, skatinant kiekvieną valstybę narę kartu spręsti šią problemą.
IDA remia tinklų diegimą, tačiau ji neturėtų būti vertinama nei kaip kontrolės institucija ar standartus diegianti institucija, nei kaip tyrimų ir taikomosios veiklos programa. IDA programa tiesiog paspartina darbą. Vis dėlto ji naudojasi Bendrijos tyrimų ir taikomosios veiklos programų rezultatais, ir bendras paslaugas bei atskirų sektorių tinklus grindžia Europos standartais ir visuotinai prieinamomis techninėmis charakteristikomis.
Europos integracija ir konkurencingumas labai priklauso nuo to, ar administracijų veikla yra efektyvi. Modernizuojant administracijas siekiama:
o Nacionaliniu lygiu patobulinti procedūras taip, kad jos taptų veiksmingesnės, skaidresnės ir labiau pasiekiamos, nes dėl to pagerėtų piliečiams teikiamų valstybės tarnautojų paslaugų kokybė, o privačiam sektoriui nereikėtų didinti išlaidų.
o ES lygiu patobulinti bendravimą ir bendradarbiavimą tarp visų reikiamų institucijų, kad jos galėtų spręsti vidaus rinkos problemas tokiose politikos srityse kaip aplinkosauga, socialiniai reikalai, žemės ūkis ir vartotojų teisių apsauga.
o Remti institucijose vykstančius pokyčius ir ES plėtrą, užtikrinant sklandžią nacionalinių administracijų integraciją į sprendimus priimančias Europos struktūras bei protingą Bendrijos lėšų valdymą.
Praktine, kasdienine prasme IDA programa gali pasiūlyti daug naudingų dalykų tiek nacionalinėms administracijoms, tiek piliečiams, tiek privačiam sektoriui. Be elektroninių duomenų tinklų būtų neįmanoma valdyti įvairių Bendrijos politikos sričių, tačiau tai ne vienintelis šių tinklų privalumas. Jie siūlo daug naujų aplikacijų ir paslaugų, ir kuria naują administracinę kultūrą.
Vienas valstybės tarnautojas gali perduoti administracinius duomenis kitam tarnautojui tiesiog spustelėjęs pelę. Dar daugiau – šia informacija internete gali naudotis visi piliečiai. Taigi visa tai, kas nuo seno asocijuojasi su biurokratija – popierinių dokumentų tvarkymas, laiko gaišimas eilėse prie kabineto durų – ilgainiui taps istorija. Procedūros tobulinamos taip, kad administracinis darbas iš "kontoros užkulisių" būtų perkeltas į skaitmeninę "atvirą kontorą", kuri teiktų veiksmingas ir skaidrias paslaugas.
Administracinį darbą atliekantiems telematiniams tinklams negalioja valstybių sienos. Jais, pavyzdžiui, galima perduoti socialinio draudimo duomenis apie asmenis, kurie išvyksta gyventi į kitą valstybę narę. Šiuo požiūriu telematiniai tinklai priartina Europą prie vieno svarbiausių jos tikslų – laisvo judėjimo – įgyvendinimo. Piliečiai iš šių tinklų gauna tiesioginės naudos. Be to, telematiniai tinklai padeda laisvai judėti prekėms: jų pagalba stebima, kokią įtaką viena bendra rinka daro aplinkai, visuomenės sveikatai ir saugumui, reguliuojamos kvotos, kovojama su sukčiavimu bei pateikiami statistiniai duomenys.
Siekiant kuo daugiau sprendžiamosios galios palikti valstybėms narėms ir atskiriems regionams, technologinė IDA programos ateities vizija yra sukurti "tinklų tinklą", kuris įgalintų šalutinius tinklus (pavyzdžiui, regionų tinklus) per nacionalinius prieigos taškus prisijungti prie europinės adresų srities (euro domeno). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-02
DalykasInformacijos ir informacinės visuomenės referatas
KategorijaInformatika >  Informacija ir informacinė visuomenė
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis24.22 KB
Autoriusrobertas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos (ES) informacines visuomenes pletros programu apzvalga [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą