Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Informacija ir informacinė visuomenė>Informacijos apdorojimo būdai iki kompiuterių atsiradimo
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Informacijos apdorojimo būdai iki kompiuterių atsiradimo

  
 
 
12345
Aprašymas

Rašto atsiradimas. Pagrindiniai rašto tipai. Kompiuterių raida.

Ištrauka

Raštas – tai tam tikra braižomųjų ženklų sistema, leidžianti perteikti mintis ir jausmus per erdvės ir laiko atstumą, fiksuoti ir išlaikyti šnekamąją kalbą. Tokios sistemos atsiradimas buvo labai reikšmingas įvykis žmonijos istorijoje. Raštas padėjo išsaugoti naujosioms kartoms praeityje sukauptą patyrimą, tautų literatūros, mokslo ir apskritai kultūros bei civilizacijos laimėjimus, atkurti išnykusių kalbų struktūrą ir senesnius egzistuojančių kalbų raidos etapus. Raštas taip pat daug prisidėjo ir tebeprisideda prie žmonių abstraktaus mąstymo plėtojimosi, mokslo ir kultūros pažangos, visuomenės nacionalinės ir politinės konsolidacijos.
Piešiniai ir įrašai olų sienose, molinėse plokštelėse, papiruse - tai primityviausi būdai informacijai saugoti. Nuo senų laikų svarbiausiu žinių šaltiniu buvo ir tebėra knyga. Jos privalumai : telpa daug lengvai perskaitomos informacijos; ji yra ilgaamžė; naudojama daug kartų; patogi saugoti ir nešioti. Knygos trūkumai : negalima pakeisti informacijos, sunkoka rasti reikiamą informaciją, užima nemažai vietos. Dabar yra daug kitokių informacijos kaupimo priemonių, bet jos yra specifinės ir daugelių požymių knygai neprilygsta. Šiuo metu yra labai populiarūs kompiuteriai. Juose galima išsaugoti 100 kartų daugiau informacijos negu knygose. Jie turi labai daug privalumų lyginant su knyga ir dėl to greitai kompiuteriuose bus įrašyta didžioji dalis žmonijos turimos informacijos.
Kada atsirado raštas, sunku pasakyti. Tačiau nėra abejonės, kad jo atsiradimas susijęs su pirmaisiais žmonių mėginimais piešti, braižyti. O seniausi piešiniai Europoje, rasti ant uolų (urvuose ir ne urvuose), dabar priskiriami laikotarpiui tarp 20 000 ir 10 000 m. pr. m. e. Ypač daug piešinių ant uolų surasta Afrikoje, šiaurės ir pietų Amerikoje, bet jų didžioji dalis ligi šiol dar nedatuota. Vieni iš tų piešinių galėjo būti grynai estetinio pobūdžio (tam tikros puošmenos), kiti simbolizavo įvairius religinius įvaizdžius, dar kiti žymėjo daikto priklausomybę tam tikram asmeniui ar kt. Todėl tie piešiniai paprastai dar nelaikomi raštu: jie sudaro tiktai rašto priešistorę. Tikrasis raštas, matyt, atsirado vėlesniais laikais (kai kurie mokslininkai mano, kad jo užuomazgos siekia VIII-VI tūkstantm. pr. m. e.).
Yra žinomi trys pagrindiniai rašto tipai, istoriškai keitę vienas kitą arba egzistavę ir dabar egzistuojantys vienas greta kito. Tai piktografija, ideografija ir fonografija. Seniausias iš jų – piktografija, arba piktografinis raštas.
Piktografija ("pieštas" + "rašau") – tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija.
Piktografinio rašto atskira detalė vadinama piktograma. Tiek piktograma, tiek visas piktografinis piešinėlis dar neatvaizduoja nei žodžio, nei žodžio formos, nei kito kokio kalbos elemento. Todėl iš piktografinio rašto nieko negalima spręsti apie to rašto vartotojų kalbos ypatybes.
Piktografinį raštą geriausiai yra išlaikę Amerikos indėnai (pvz., yra išlikęs 1849 m. šiuo raštu ant medžio žievės rašytas JAV prezidentui indėnų genčių laiškas, kuriame prašoma leisti tos šeimos gentims persikelti į kitą vietą ir žvejoti kituose ežeruose).
Dabar piktografija, kaip tam tikras rašto tipas, plačiau niekur nevartojama, nes ji nepatogi, nepraktiška. Visų pirma dėl to, kad piešinėliui nupiešti reikia nemaža laiko, antra, ne visada lengva suvokti piešinėlio prasmę, pagaliau trečia – ne kiekvienas ir sugeba nupiešti suprantamesnį piešinėlį. Tačiau piktogramos dirbtuvių, parduotuvių, valgyklų reklamose, plakatuose ir kitur dažnai dar panaudojamos ir mūsų laikais (plg. bato, garuojančio puodelio ir kt. piešinėlius vitrinose). Piktografinio pobūdžio yra ir kai kurie kelio ženklai (pvz., žymintys posūkį, tarpukalnę, sankryžą ir kt.).
Ideografija ("sąvoka" + "rašau") – tai vėlesnis rašto tipas, išriedėjęs iš piktografijos, suprastinus piešinėlius. Tai toks raštas, kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką. Ideografinį raštą dar ir dabar vartoja kinai, japonai, seniau vartojo egiptiečiai, actekai, šumerai, vietnamiečiai ir kt. tautos.
Ideografijos atsiradimas buvo didelis žingsnis į priekį rašto raidoje. Ideografiniais ženklais, arba ideogramomis, buvo galima išreikšti ne tik konkrečius daiktus, bet ir abstrakčias sąvokas. Be to, ideogramas, kaip sąvokų ženklus, galėjo suprasti įvairių tam tikros kalbos tarmių ir net įvairių kalbų atstovai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-06
DalykasInformacijos ir informacinės visuomenės referatas
KategorijaInformatika >  Informacija ir informacinė visuomenė
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis15.82 KB
Autoriusegidija
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaPlungės Senamiesčio vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Informacijos apdorojimo budai iki kompiuteriu atsiradimo [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla / 10 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą