Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Stresas (11)

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Stresas ir jį veikiantys faktoriai. Išvados.

Ištrauka

Kiekvienas žmogus nors karta gyvenime yra patiręs stresą. Stresu būna įvairiu fiziniu pavyzdžiui šaltis karštis psichiniu psichosocialiniu didesniu bei mažesniu. Pavyzdžiui nedidelis stresas kai skubėdami pavielojam į troleibusą tai yra nedidelis stresas. O didelis stresas pavyzdžiui įvykus kokiai nors rimtai netikėtai mums situacijai. Tokie stresai ir veikia žmogui vairiai. Taigi šiame darbe mes ir pabandysime išsiaiškinti kas gi vis dėl to yra tas stresas, kas ji sukelia, kaip jis veikia žmogų kokie yra streso požymiai ir kokios streso pasekmės žmogui.

Kas yra Stresas? Stresas yra žmogaus bei organizmo reakcija į aplikos poveikį streso sukėlėjai vadinami stresoriais bent taip stresą paaiškina dauguma autorių. Tas poveikis būna kaip ir fizinis taip ir psichologinis.

Ar stresas yra pavojingas? Taip stresas yra pavojingas. Dabar jau žinoma, jog 80 proc. visų ligų prasideda dėl streso. Aišku stresas nesukelia lygu tiesiogiai, bet jis sudaro palankias galimybes jiems atsirasti ir vistytis. Tipiškos streso sukeltos ligos yra hipertoninė liga, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, širdies (miokardo) infarktas, kai kurios imuninės alerginės ligos. Tyrimai įtikinamai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo šių ligų rodikliai yra 1,8 – 2,2 karto aukštesni.

Kaip skirstomas stresas? Paprastai stresas skirstomas tris lygmenis (taip stresą suskirstė Kanadiečių mokslininkas Hans Selye) . Pirmojo lygmens streso veiksniai yra gana silpni ir neilgai trunkantys: nespėti į autobusą , kažkur nukišti bilietus kiną, sudaužyti stiklinę . Kai atsitinka toks dalykas, jau jaučiame nusivylimą ir apmaudą.
Tačiau šios rūšies stresas yra sąlygotos situacijos. Vidurinio lygmens stresą įveikti jau
sunkiau: pasirengimas vestuvėms; nespėjama laiku užbaigti darbo projekto, ir reikia
dirbti viršvalandžius, laikinas reikalingo žmogaus nebuvimas arba prisitaikymas prie
išsiskyrimo su vaiku, kuris palieka namus – tokios situacijos yra dažnai pasitaikančios
vidutiniško sunkumo streso priežastys. Jos reikalauja daugiau energijos ir, vadinasi,
stresas mūsų kūne lieka ilgiau.
Pagaliau yra streso plotmė , kuri galima apibūdinti kaip chronišką arba rimtą .
Šios rūšies stresą sukelia skyrybos, svarbaus žmogaus netektis, sutuoktinio, vaiko ar
mylimo žmogaus mirtis, ir jis gali lemti, kad ieškome pagalbos ir paramos iš šalies.

Ar galima atpažinti žmogų kuris patyrė stresą? Aišku galima. Stresą galima atpažinti pagal žmogaus elgsena, psichinius bei fizinius pakytimus:
Fiziniai: dažniausiai padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, širdies plakimas, prakaitavimas, oro trūkumas, nuovargis, ranku drebėjimas.
Psichiniai - nuotaikos svyravimas, su-jaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susi-rūpinimas, nerimas, įtampa, pablogėjusi atmintis, neviltis, žlugimo jausmas.
Elgesio pakitimai - irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, padidintas kalbumas, dažnesnis rūkymas, vaistų vartojimas.
Aišku, kad ne visi žmones į stresą reaguoja vienodai. Vieni yra Agresyvūs, kompetentingi, siekia aukštų standartų ir nuolat save laiko įtampoje. Tą įtampą, kurią jie jaučia, dažniausiai sukuria patys. Galima sakyti, kad jie patys stresą šalia savęs ir sukuria.
Kiti yra labiau pasiduodantys ramesni jie priima situacijas ir dažnai su jomis susitaiko negu kompetentingai kovoja. Šiuos žmones ypač veikia laiko trūkumas.

Ar stresas yra vien tik blogis? I šį klausima galime atsakyti tvirtai ne. mokslininkai nustatė, kad stresas nedideliais kiekiais yra netgi reikalingas. Taigi stresas dideliais kiekiais yra labai blogai o mažais kiekiais netgi reikalingas.
Tai gi stresui galime priskirti auksinę taisykle viskas ko per daug tas blogai
Streso ekspertai sutinka, kad tai, kaip gerai jūsų organizmas įveikia stresą, priklauso nuo to, kaip.jūs suvokiate stresinę situaciją, ir nuo jūsų individualios emocinės reakcijos. Jei naujas situacijas jūs vertinsite kaip įdomų išbandymą, reakcija į stresą išliks tinkamo lygio ir galės padėti tą iššūkį priimti. Tačiau, jei susidūręs su naujomis aplinkybėmis jūs pasijusite esąs netvirtas, abejojantis ir sutrikęs, fizinio streso reakcija pasidarys ekstremali ir kelis kartus per dieną privers jūsų organizmą atsidurti "visiškos parengties" būklėje, o joje dažnai iš viso nepalengvės. Mankšta, suteikdama daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir geresnę nuomonę apie save, gali pagerinti jūsų sugebėjimą įveikti stresą. Ta fizinė jėga ir drąsa, kurią jūs įgysite besimankštindamas, bus kaip piniginė sąskaita, "pervesta" į jūsų kasdienį gyvenimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-27
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis13.94 KB
AutoriusSergej
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaVilniaus Gedimino Technikos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Stresas (11) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą