Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelis "Politika"
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelis "Politika"

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Išplėstinis planas. Aristotelis. Pirma knyga. Antra knyga. Trečia knyga. Ketvirta, penkta, šešta, septinta knygos. Aštunta knyga. Išvados.

Ištrauka

Ekonomikos virsmas, iš paprastų pirmykščių ūkinių santykių į ekonominių minčių atsiradimo ir pagaliau ekonomikos mokslo teorijų susiformavimą, ilgas kelias, susietas su konkrečiomis istorinėmis sąlygomis.
Gal būt kyla klausimas: kam gi reikia gilintis į senas, visiems lyg ir savaime suprantamas idėjas, kai tenka mokytis tiek naujų teorijų ir modelių.
Tačiau istorijos pažinimas nėra vien duoklė iškiliesiems protėviams, bet ir labai konkretus tikslas turėti pilną ekonomikos kaip mokslo suvokimą. Juk negalima pažinti mokslo, nežinant nei faktų, nei kategorijų, nei dėsnių atsiradimo priežasčių bei raidos. Pilnam supratimui svarbu pilnas pažinimas, o ne vien atskirų fragmentų fiksavimas.
Geriausiai ekonomikos raidą atspindi ekonominių teorijų istorijos mokslas, nagrinėjantis ekonomikos problemas atskirų mąstytojų kūriniuose.
Ekonominių doktrinų istoriją ko gero tikslingiausia pradėti graikų mąstytojų veikalų apžvalga. Ir nors Aristotelio "Politika" nėra ekonominė knyga joje galima rasti daugelį ekonomikos kategorijų. Tokių kaip pinigai, vertė, monopolis, mokesčiai ir t. t.
Šis veikalas buvo rašomas kaip paskaitų kursas. I knygoje aptariami ūkio klausimai, II samprotavimai apie geriausią valdymo būdą, III dėstoma valstybės teorija, IV, V, VI aptariamos įvairios santvarkos, VII aptariama geriausia santvarka, VIII skirta geriausios valstybės piliečių auklėjimui.
Politiką Aristotelis laiko "praktiniu" mokslu. Jis nenori praktinio mokslo kurti ant teorinio pamato, o ekonomika yra viena iš sudedamųjų politikos mokslo dalių ir suprantama kaip ūkio tvarkymo menas.
Praktinius mokslus domina pats žmogus. Jo tikslas ne pažinimas, bet veiklos tobulinimas, žmogaus veiklos fenomenas. Žmogų Aristotelis laiko gamtos dalimi ir akcentuoja "prigimtinius" dėsningumus bei veiklos principus.Todėl daugumą savo teiginių jis pagrindžia prigimtimi. Net valstybės sukūrimą jis aiškina kaip natūralų procesą. Žmogus iš prigimties yra pilietinis gyvūnas, o valstybė – tai bendrija, kurios susidarymą nulemia, tam tikras susitarimas, narių sąjunga, kurios tikslas – užkirsti kelią neteisingumui ir palengvinti ekonominius mainus.
Kadangi Ekonominės idėjos labiausiai sutelktos I ir II knygose, jas išanalizuosime smulkiausiai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-21
DalykasSenovės filosofijos namų darbas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasNamų darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis26.63 KB
AutoriusJūratė
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasdoc., habl. dr. Remigijus Čiegis
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelis Politika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Namų darbai
  • 13 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • doc., habl. dr. Remigijus Čiegis
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą