Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybės raida

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Asmenybės raida. Freudo pasekėjai. Išvados. Priedai (lentelės).

Ištrauka

Kiekvienas esame vienintelis ir nepakartojamas. Vienas tvirtai ir nuosekliai laikosi principų, kitas savanaudis, nuolat inkščiantis. Vienas triukšmaujantis savimyla, kitas tylus ir užsidaręs.Žmonės turi panašių bruožų: jie bręsta, suvokia, mokosi, atsimena, mąsto, jaučia; bet kiekvieno iš jų asmenybė yra ypatinga. " Asmenybė - tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena ir veiksena. Jei žmogaus elgesys nuolatos labai skiriasi nuo kitų - jei, jis nepaprastai gyvybingas, atviras, draugiškas ir vakarėlyje, ir klasėje, - žmonės tikriausiai sako, kad jis ryški asmenybė"
Apie vienus žmones galima sakyti – "brandi asmenybė", "stiprus charakteris", tuo tarpu kiti – net ir garbaus amžiaus sulaukę – tarsi lieka vaikiški, nepatikimi, nebrandūs. Kalbant apie brandžią asmenybę, dažniausiai pabrėžiamas jos vientisumas, gebėjimas tiksliai suvokti pasaulį ir save, tvarkyti savo aplinką, būti atsakinga.
Asmenybės sąvoka yra labai plati. Asmenybę galima aptarti įvairiais aspektais. Kaip vystosi asmenybė? Kokią įtaką jai daro kiti žmonės? Ar gali asmenybė kisti, ar galima ją tobulinti, o jei galima, - tai kaip?
Kitas svarbus klausimas, iškylantis kalbant apie asmenybės formavimąsi, tai – kokia yra "sėkminga" asmenybės raida? Kas yra psichologiškai sveikas žmogus, brandi asmenybė?
Šio darbo tikslas – aptarti ir įvertinti psichoanalitinės teorijos požiurį į asmenybę.
Psichoanalitinės teorijos pradininkas – Vienos gydytojas Sigmundas Freudas. Kartais kai kalbama apie psichoanalitinę teoriją , ji pristatoma, kaip Freudo teorija. Todėl ir šiame darbe bus aptarta kaip Freudas apibrėžia asmenybės sąvoką, kokia jo manymu yra asmenybės struktūra, kokios yra asmenybės raidos stadijos.Taip pat darbe bus trumpai pristatyta ir Freudo pasekėjų požiūriai į asmenybę.
Freudo psichoanalitinė teorija- pirmoji išsami asmenybės teorija.


Vaikai bręsdami pereina keletą psichoseksualinių stadijų, per kurias Id malonumo siekianti energija nukreipiama į skirtingas malonumui jautrias kūno sritis, vadinamos "erogenines zonomis"
Pirmosios 18 mėnesių trunkančios oralinės stadijos metu dauguma kūdikių juslinių malonumų yra susiję su čiulpimu, kandžiojimu, kramtymu. Fizinis malonumas, lokalizuotas burnos gleivinėje, tikriausiai yra labiausiai trokštamas ir lengviausiai pasiekiamas šio amžiaus vaiko patyrimas. Freudas teigė, kad libidinė energija šiuo atveju yra nukreipta į oralinę aerogeninę zoną. Be to, maitinamas leidžia vaikui artimai bendrauti su motina ir fiziškai, ir emociškai. Tada poreikio patenkinimą ir oralinį malonumą papildo motinos artumas. Bendraudamas su motina, kūdikis pradeda suvokti pirmuosius kreipinius į save, per juos patiria motinos reiškiamus meilės ir priešiškumo jausmus.
Be oralinių malonumų, kūdikis gali patirti ir frustraciją bei nerimą.norimas objektas gali būti nepaduodamas tuo momentu, kai vaikas jo nori. Kūdikis turi laukti, nerimauti, pradeda čiulpti savo nykštį,antklodę ar minkštą žaislą, tačiau visiškai nepasitenkina. Vaikui frustraciją sukelia ir tėvų sprendimas nebemaitinti jo naktį, draudimas kramtyti tam tikrus daiktus, buteliuką su čiulptuku ar motinos krūtį pakeitus gėrimu iš puoduko. Vaikui tėvai perduoda tam tikrai visuomenei būdingus kultūros reikalavimus. Tėvai moko savo kūdikį patenkinti savo poreikius tokiais būdais, kurie yra priimtini toje visuomenėje. Vaikas po truputi įsisąmonina, kad gyvenime yra ir frustracijų, ir malonumų, ir išmoksta nemalonias situacijas spręsti tam tikrais būdais. Šie sprendimo būdai vėliau turi įtaką formuojantis vaiko asmenybei.
Kitas nemalonumas jausmas, artimai susijęs su frustracija, yra nerimas. Freudas teigė, kad nerimo pradžia yra kūdikio gimimas, kai šis netenka tos stimuliacijos, kurią gaudavo šiltoje, ramioje gimdoje. Į Į tą naują traumuojančią gimstant gautą patirtį naujagimis žiūri su baime. Vėliau kūdikis pradeda nerimauti, kai tuo metu nėra trokštamo objekto arba kai bijo, jog to objekto gali netekti. Nerimo šaltiniai yra ir suvokimas, kad motina išėjo arba gali išeiti. Nerimas, patirtas gimimo momentu, yra, Freudo nuomone, vėlesnio nerimo prototipas".
Maždaug nuo 18 mėnesių iki 3 metų trunkančios analinės stadijos metu vaikas pradeda justi ir kontroliuoti sfinkterio raumenis, o išmatų ir šlapimo užlaikymas ir išsituštinimas tampa pasitenkinimo šaltiniu. Nauji poreikiai, kylantys šiuo laikotarpiu, sukelia naujus konfliktus tarp vaiko ir jį supančio pasaulio. Tačiau, kaip ir oralinės studijos metu,vaikas gali išgyventi nerimą ir frustraciją. Visuomenė, kuriai atstovauja tėvai, reikalauja iš vaiko, kad nevalingas tuštinimasis turi būti pakeistas valingu, t.y. vaikas pratinamas tuštintis ant puoduko. Jo troškimas patirti neatidėliotiną pasitenkinimą yra slopinamas. Taip vaikas pradeda konfliktuoti su autoritariška suaugusiųjų visuomene. Konflikto aštrumas priklauso nuo to, kaip vaikas prisitaiko prie jam keliamų reikalavimų. Tam turi įtakos, kokio amžiaus vaikas pradedamas pratinti tuštintis į puoduką, kiek griežti yra reikalavimai, kaip motina žiūri į defekaciją, kontrolę ir švarą. Defekacija tampa pagrindinė santykio su aplinka, ypač santykio su motina, ašis. Šį santykį iš abiejų pusių lydi emocijos. Vaikas, jautęs tuštumą, nutrūkusius ryšius su motina po to, kai nustojo maitinti krūtimi, suranda būdą atkurti nutrūkusius santykius su motina, tik jau kitaip. Šiose naujuose vaiko ir motinos santykiuose pradeda veikti kiti veiksniai, nuo kurių priklauso tolesnė seksualumo raida. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-27
DalykasAsmenybės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Asmenybės psichologija
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis23.96 KB
AutoriusNaglis
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybes raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą