Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Įstatymų leidyba

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Įstatymų leidybos procedūra. Įstatymo projekto registravimas ir veiksmai jį užregistravus. Kelių įstatymų projektų svarstymas kartu bei alternatyvus projektai. Aplinkybės, kurioms esant įstatymo projektas neteikiamas svarstyti Seime. Iniciatorių teisė atšaukti įstatymo projektą. Įstatymų pateikimas seimo posėdyje. Projekto pateikimo procedūra. Veiksmai nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą. Pagrindinio komiteto pasirengimas svarstyti įstatymo projektą. Įstatymo projekto svarstymas pagrindinio komiteto posėdyje. Pataisų dėl įstatymo projekto pateikimas ir priėmimas svarstymo Seimo posėdyje metu. Seimo sprendimai po įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje. Įstatymo projekto priėmimo tvarka. Pertraukos įstatymo projekto priėmimo metu. Balsavimas dėl viso įstatymo projekto. Įstatymo pasirašymo sulaikymas. Išvados.

Ištrauka

Valstybinės valdžios mechanizmas turi garantuoti tinkamą valstybės funkcijų vykdymą. Svarbiausias vaidmuo čia tenka valstybinės valdžios institucijoms, kurios paprastai skirstomos į aukštesniąsias (parlamentas, valstybės vadovas, vyriausybė, aukščiausiasis teismas) ir žemesniąsias (ministerijos, teismai, policija, vietos savivaldybė). Pagal funkcinę paskirtį jos sudaro atskiras valstybės organų sistemas. Sklandžiai šių institucijų veiklai užtikrinti reikia nubrėžti atitinkamą jų veiklos kryptį, kiekvienam iš jų skirti tam tikrą pagrindinių funkcijų dalį, apriboti kompetenciją, nustatyti hierarchinį pavaldumą. Visos valstybinės institucijos kartu su įvairiomis organizacijomis (pramonininkų sąjungomis, partijomis, profesinėmis sąjungomis) užtikrina valstybės funkcijų vykdymą.
Šiuolaikinėse valstybėse įstatymų leidyba užsiima parlamentas. Parlamentas (pranc. Parlamentaire < parler - kalbėti) - įstatymų leidimo ir svarbiausias tautos atstovavimo organas, įteisinantis svarbiausius politinius ir ekonominius sprendimus. Demokratinis valdymas be parlamento - neįsivaizduojamas. Būtent parlamentui tauta rinkimuose paveda spręsti svarbiausius valstybės klausimus ir suteikia teisę kalbėti jos vardu.
Dabartinių parlamentų kompetencijai priklauso įvairios klausimų grupės: įstatymų leidimas, valstybės biudžeto tvirtinimas, vyriausybės ir kitų valdymo organų suformavimas bei jų veiklos kontrolė, užsienio politikos strategijos nustatymas. Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis 67 -uoju Konstitucijos straipsniu, atlieka šias pagrindines funkcijas:
Leidžia įstatymus;
Svarsto ir priima Konstitucijos pataisas;
Skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
Steigia valstybės institucijas ir skiria bei atleidžia jų vadovus;
Prižiūri Vyriausybės veiklą;
Skiria savivaldybių tarybų rinkimus;
Tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri kaip jis vykdomas.
Be abejonės, svarbiausia parlamentui veiklos sritis - įstatymų leidimas. Nors ši procedūra įvairiose valstybėse yra skirtinga, tačiau parlamentai šioje srityje turi daug bendrų bruožų: norint išleisti, pakeisti ar panaikinti įstatymą, būtina turėti taip vadinamą įstatymų leidimo iniciatyvos teisę. Paprastai ši teisė valstybėje suteikiama tik ribotam subjektų skaičiui: parlamentarams (parlamentinė iniciatyva); valstybės ar vyriausybės vadovams (vyriausybinė iniciatyva); tam tikroms rinkėjų grupėms (liaudies iniciatyva); aukščiausiems teisminiams organams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-07
DalykasKonstitucinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis28.35 KB
Autoriusaura
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaSocialinių mokslų kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Istatymu leidyba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Socialinių mokslų kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą