Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Krikščioniškosios filosofijos formavimasis (iki V amžiaus)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Krikščioniškosios filosofijos formavimasis (iki V amžiaus)

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Tikėjimas ir krikščionių filosofija. Krikščioniškoji filosofija ir graikų filosofija. Krikščioniškosios filosofijos laikotarpiai. Patristikos filosofija apėmė keletą atmainų. Gnostikai. Rytų apologetai. Origenas. Grigalijus nisietis. Tertulianas. Šv. Augustinas. Patristikos pabaiga. Apibendrinimas.

Ištrauka

Tuo pačiu metu, kai iškilo neopitagorizmas ir neoplatonizmas, ėmė formuotis nauja filosofija - krikščionių filosofija. Ji siejosi su senovės tradicija ir buvo analogiško pobūdžio, kaip ir tuo pačiu metu susiformavusi graikų filosofija. Ji turėjo naują, savąjį šaltinį - krikščionių tikėjimą.
Pirmykštė krikščionybė, tiesioginių Kristaus mokinių mokslas, buvo iš esmės dorovės mokslas. "Štai yra trys Viešpaties priesakai, - rašė šv. Barnabas:- Gyvenimo viltis- tai mūsų tikėjimo pradžia ir pabaiga, Teisingumas- nuosprendžio pradžia ir pabaiga ir džiuginanti ir linksma Meilė, teisingų poelgių liudytoja".
Šį mokslą galima įtalpinti į tris sąvokas: pažinimas, įstatymas ir apreiškimas, tai yra Dievo pažinimas, dorovės įstatymas ir pomirtinio gyvenimo apreiškimas. Tai buvo pamatas, ant kurio netrukus iškilo sistema, kurioje glūdėjo ištisa Dievo ir pasaulio, gyvenimo ir išganymo teorija. Šios epochos protus buvo užvaldžiusios metafizinės problemos, tad krikščionys negalėjo neieškoti jų tikėjimą atitinkančių aiškinimų, tuo labiau kad aplink juos pagonys skelbė su tuo tikėjimu nesuderinamas pažiūras.
Krikščionybė siekė patraukti pasaulį savo idėjomis, ji sėmėsi peno iš svetimų idėjų - Naujieji jos adeptai, pagonys, į krikščionių bendruomenes atsinešė pagoniškosios filosofijos suformuotus įsitikinimus. Kai kurių krikščioniškosios pasaulio sampratos komponentų pirmykščiame tikėjime apskritai nebuvo, tad jie galėjo būti ir vienaip, ir kitaip aiškinami - čia atsivėrė anga svetimoms įtakoms. Pagaliau ir tie komponentai, kuriuos tikėjimas išryškino, reikalavo aiškinimo ir sąvokinio formulavimo - tai buvo kita dirva svetimoms įtakoms pasireikšti. Sąvokos dažniausiai buvo perimamos iš graikų filosofijos, nes čia jos buvo labiausiai ištobulintos. Tačiau pradiniu krikščionybės radimosi laikotarpiu filosofinės graikų sąvokos buvo taip persiėmusios religine mąstysena, jog galėjo būti pritaikytos bet kuriam tikėjimui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-26
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis75.16 KB
AutoriusRima
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno Jono Jablonskio gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Krikscioniskosios filosofijos formavimasis (iki V amziaus) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Kauno Jono Jablonskio gimnazija / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą