Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Teisiniai faktai kaip civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Teisiniai faktai kaip civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindas

  
 
 
123456
Aprašymas

Teisės esmė ir paskirtis. Teises norma. Teisiniai faktai. Teisinis subjektiškumas. Teisinis faktas. Juridinis faktas. Teisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai. Sandoriai. Administraciniai aktai. Esminiai poelgiai. Teisiniai įvykiai. Išvados.

Ištrauka

Žmogus vienas pats sau nepajėgus užtikrinti visų savo poreikių bei teisių ir tik bendraudamas su kitais teisės subjektais gali bent iš dalies užtikrinti savo teises. O, kad šie santykiai neišsikreiptu, ir neatsirastų galimybės jais piktnaudžiauti reikalinga teisė.
Teisės esmė ir paskirtis – reguliuoti žmonių tarpusavio santykius. Bet nevisi žmonių santykiai reguliuojami teises. Tik patys svarbiausi santykiai. Tokie teises sureguliuoti žmonių santykiai vadinami, teisinais santykiais. Kad tokiais šie žmonių santykiai taptu teisniais jie turi atitikti keletą kriterijų, prielaidų, tai :

• Teises norma;
• Teisiniai faktai;
• Teisinis subjektiškumas.

Ir viena iš svarbiausių teisinių santykių prielaidų, tai teisiniai faktai. Pasak profesoriaus A. Vaišvilos "Teisiniai faktai – konkrečios gyvenimo aplinkybės, įvykiai, su kurių buvimu teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą"1. "Šie faktai tampa teisiniais ne dėl kokių nors savo vidinių savybių, o dėlto, kad su jais įstatymų leidėjas sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pripažinti faktą teisiniu reiškia, kad valstybė reguliuos dėl jo atsirandančius padarinius"2. Taip teisinius faktus apibrėžia ir aiškina profesorius A. Vaišvila.
Mūsų rašto darbo tikslas išsiaiškinti, kokia reikšmę teisiniai faktai turi civiliniams teisiniams santykiams. Ir jau dabar galime teigti, kad tai bene svarbiausias civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindas. Ši savo teiginį bandysiu pagrysti savo rasto darbo dėstomojoje dalyje.


Tiesė veikia sisteminiu būdu, tad dauguma bendrųjų teisės principų veikia ir civilinėje teisėje. Tad teisinia faktai kiap ir kitose teisės šakose užma vieną svarbiausių vietų. Lietuvos respublikos civilinis kodeksas, savo reglamentuojamai sričiai priskiria šiuos visuomeninius santykius. "asmenų turtinius santykius ir sušiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius,taip pat šeimos snaytkius. Įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitus asmeninius neturtinius santykius"3 KoD Bet tik teisiniais faktais pripažinti visuomeniniai santykiai, gali tapti civilinės teises reglamentavimo dalyku. Ir viskas remiasi kertinu teises principu ir veikia remiantis juo, tai teisių ir pareigų vienovė. Betkurie visuomeniniai santykiai, kuruos savo reglamentuojamą sriti įtraukia teise, ygyja formą ir tampa teisiniais santykiais, nes jų santykių dalyviai įgyja teises ir pareigas. Visomenė įvairi, jos santykiuose daug ir ivairių santykių tačiau ne visi jie tampa teisiniais, teisė nereglamentuoja apsoliučiai visu santykių, ir tai neimanoma ir tai iš dalies prieštarautu bendriesiems laisves principams, pavyzdžiui civilineje teisėja plačiai taikomo principo "sutarčių laisvė", teisė tik nustato, bendarsias gaires kaip turi žmonės elgtis, kad jų veiksmai ar įgyvendinami santykiai ygautų įstatymo globa, kitaip tariant kad atsirastu teisiniai padariniai reikalingas juridinis faktas, nes tik tokiu jį pripažinus gali atsirasti kiti, šiuo atveju civiliniai santykiai, ar procesiniai veiksmai. Visas šis santykis civilinės teisės vadovėlyja apibrėžizmas taip "Kai asmenys tas teises, paprastai esant tam tkriems teisiniams faktams, įgyja, jie iš civilinės teisės subjektų tampa civilinioteisinio santykio subjektais: įgyja subjektines teises ir pareigas, kurios suteikia jiems civilines teisines galimybes viekti."(civ vad ltu).
Visuomeninis santykis sureguliuotas teisės normų, turi ir teisinius tų santykių elementus kurie tarpusavyje susipyne ir sudaro veinuma, kitaip tariant yra tam tkros įstatymo nuostatos ir reikalavimai, kad tam tikri santykiai butų pripažinti teisiniais faktais jie turi atitikti tam tikrus įstatymo nustatytus reikalavimus, bet jei tokio santykio tipo įstatymas nereglamentuoja, teisinio fakto pripažinimas galimas per teismą. Pimsime konkretų atvejį. civilinė byla pagal V. Rasiulytės kasacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 25 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrejimo civilinėje byloje pagal V. rasiulytės ieškinį atsakovui A. Rasiuliui dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu:
"V. Rasiulytė kreipėsi į teismą su prašymu paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą pripažinti iš dalies negaliojančiu, nes A. Rasiulis, kreipdamasis į notarų biurą dėl turto paveldėjimo, nuslėpė, kad nuo 12 m. amžiaus buvo įvaikintas kitų asnenų ir po jų mirties paveldėjo įtėvių turtą. Tai patvirtina 1993 m. teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinis faktas, patvirtinantis įvaikinimą.
Kupiškio rajonoapylinkės teismas 1998 m. birželio 3 d. sprendimu ieškini atmetė. Teismas nurodė, jog iškovė savo ieškininius reikalavimus grindžia vien Kupiškio rajono apylinkės teismo 1993 m. spalio 4 d. sprendimu, kuriuo buvo nustatytas juridinis faktas, kad A. Rasiulis buvo A. Laužiko sūnus. Tačiau nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų įvaikintas įstatymų nustatyta tvarka su visomis įavinimo juridinėmis pasėkmėmis. Vien minėtu teismo sprendimu nustatytas buvimo faktiniu įvikis juridinės reikšmės taikant CK 573 str. paveldėjimo teisės normas, negali turėti. Minėti faktai nustatomi konkrečiu tikslu – atkuriant nuosavybės teisę į žemę.
Panevėžio apygardos teismas 1998 m. rugpjučio 25 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmos instancijos teismo sprendimą.
Atkurti nuosavybės teises į žeme galiojantys įstatymai leido ne tik juridiniams, bet ir faktiniams įvaikiams. 1992 m. gegužės 7 d. Aukščiausios Tarybos nutarimo Nr. I-2563 3 str. nustatė, kad tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įformine, įvaikinimo faktas agli būti įrodomas teisme. Nuosavybės teisės į išlikusi nekinojamą turtą atkuriamos pagal specialų įstatymą, o ne pagal paveldėjimo teisės normas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-20
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis16.19 KB
Autoriusegis
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Teisiniai faktai kaip civiliniu teisiniu santykiu atsiradimo pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą