Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Socialinė psichologija>Prievarta kaip egzistencijos problema
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Prievarta kaip egzistencijos problema

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Įvadas. Prievarta kaip egzistencijos problema. Kodėl visi turėtų žinoti apie prievartą. Prievartos rūšys. Pasekmės, lydinčios smurtą patyrusius vaikus. Šeima. Mokykla. Visuomenė. Prievartos prevencija. Išvados, galimi problemos sprendimo keliai. Reziume.

Ištrauka

Prievarta kaip fenomenas lydi visą žmonijos istoriją, ją aprašo įvairūs autoriai nuo pačių ankstyviausių rašytinių šaltinių - Biblijos, Egipto ar Babilono raštijos paminklų, Homero poemų - ligi šių dienų. Prievarta vaizduojama labai įvairiais pavidalais - nuo didvyriškumo iki nusikaltimo. Šį požiūrių nuoseklumą atspindi posakis: "Kai žūsta vienas žmogus - tai tragedija, kai žūva tūkstančiai - tai politika." Tačiau toks universalus visai žmogaus būčiai fenomenas paradoksaliai praslydo pro filosofų akis, ir tik XIX-XX a. atsirado dvi filosofijos sistemos, aprašančios ir įprasminančios jį - tai marksizmas ir egzistencializmas.
Marksizmui prievarta yra engiamųjų visuomenės klasių įrankis nuversti jas eksploatuojančius išnaudotojus, todėl ji pateisinama kaip ir bet kuris įrankis, galintis duoti pageidaujamą (teigiamą)rezultatą. Tačiau tokio požiūrio moralinis poveikis visuomenei ir individui yra neabejotinai destruktyvus ir tos filosofijos diegimas Lietuvos kasdienybėn, trukęs penkiasdešimt metų, negalėjo nepalikti pėdsakų. Šį poveikį rodo žmogaus kaip individo nuvertėjimas, kasdieninės moralės normų devalvavimasis, trumpalaikio efekto pervertinimas iš esmės krizinės situacijos ženklai. Tokiame kontekste fizinė, moralinė ar seksualinė prievarta prieš vaikus yra tik vienas laiko dvasios požymis, ir vargu ar pavyks atskirai jį paveikti, tačiau šios pastangos yra vienas iš kelių pakeisti pragaištingos sistemos suformuluotą Homo sovieticus. Šiam fenomenui atsirasti buvo labai akivaizdžių istorinių ir psichologinių priežasčių, ir viena iš neabejotinų Homo sovieticus savybių buvo izoliavimasis savo artimiausioje socialinėje aplinkoje, baimė kištis į svetimus reikalus ir dviguba moralė, kuomet svarbus tik išoriškai demonstruojamas veidas, bet ne kasdienis žmogaus elgesys, jei jis nepavojingas sistemai. Tokioje aplinkoje, kur agresijai dar padėdavo reikštis ir alkoholizmas, prievarta namuose, ypač prieš vaikus, tebuvo menka buities problema, tad jai skirti dėmesį "į komunizmą žengiančiai visuomenei" atrodė per menka. Atsisakyti šio požiūrio nelengva, nes per kelias kartas išugdytos vertybės labai sunkiai užleidžia vietą naujoms, reikalaujančioms pilietiškumo, asmeninės atsakomybės už savo sprendimus bei įgūdžių gyventi visuomenėje.
Atskirai verta panagrinėti antrąją filosofinę sistemą, kuri lyg ir daugiau reikšmės teikia individui ir jo dvasiai bei egzistencijai. K. Jaspersas, vienas iš egzistencializmo filosofų, skyrusių daug dėmesio individui, suvokia egzistenciją ne kaip kažką žmogui duota ir galutinai užbaigta. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-10
DalykasSocialinės psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Socialinė psichologija
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis28.12 KB
AutoriusAgne
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Prievarta kaip egzistencijos problema [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą