Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Juridinių asmenų ribota bei neribota civilinė atsakomybė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Juridinių asmenų ribota bei neribota civilinė atsakomybė

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Juridiniai asmenys. Juridinio asmens esmės problema civilinės teisės teorijoje. Juridinių asmenų rūšys. Juridinių asmenų steigimo tvarka. Įstatymas. Bendrosios nuostatos. Asociacijų steigimas ir registravimas. Asociacijos valdymas. Civilinė atsakomybė.

Ištrauka

Civilinių teisinių santykių dalyviai yra ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Juridinis asmuo - tai fizinių asmenų grupių (gali būti ir atskiro asmens) turtinių interesų personifikacijos priemonė. Juridiniai asmenys yra: akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės, valstybinės įstaigos ir įmonės, visuomeninės organizacijos ir panašiai. Pagal Civilinio kodekso 23 straipsnį, juridiniais asmenimis laikomos organizacijos, kurios turi atskirą turtą, gali savo vardu įgyti turtines ir asmenines neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovais ir atsakovais teisme, trečiųjų teisme (arbitraže).
Organizacinis vieningumas. Organizacinis vieningumas būdingas juridiniam asmeniui kaip organizacijai. Jis pasireiškia atskirų juridinio asmens organų bei jo struktūrinių padalinių išskyrimu bei jų sąveika, savitarpio ryšiais, jų pavaldumu vienas kitam ir pagrindiniam organui, kurie realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Antai akcinę bendrovę sudaro: akcininkai (jų susirinkimas yra aukščiausias akcinės bendrovės organas), stebėtojų taryba, akcinės bendrovės valdyba, bendrovės revizorius, bendrovės administracija, kuriai vadovauja prezidentas (generalinis direktorius arba direktorius). Visų šių organų teises ir pareigas nulemia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas ir kiekvienos konkrečios bendrovės įstatai. Tai užtikrina akcinės bendrovės, kaip juridinio asmens, organizacinį vieningumą. Valstybinėms įstaigoms būdinga kitokia organizacinė struktūra. Įstaigai paprastai vadovauja direktorius (viršininkas), kuriam talkina pavaduotojai

Įstaigos skyriams vadovauja skyrių viršininkai.
Juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes. Filialai - tai struktūriniai juridinio asmens padaliniai, kurie atlieka juridinio asmens funkcijas kitoje vietoje. Filialo vadovo teisinius įgalinimus nulemia juridinio asmens vadovo išduotas bendras įgaliojimas, kuriame nurodoma, kokia veikla užsiima filialas, kokius sandorius, reikalingus šiai veiklai, gali sudaryti filialo vadovas. Už filialo sudarytus sandorius atsakingas juridinis asmuo. Ieškiniai, susiję su filialo veikla, gali būti pareiškiami taip pat ir pagal filialo buveinę (Civilinio kodekso 138 straipsnio 3-oji dalis).
Atstovybės taip pat steigiamos ne juridinio asmens buvimo vietoje. Jos juridinio asmens vardu atlieka atskirus teisinius veiksmus: sudaro sutartis, atsiskaito su kontrahentais ir panašiai. Filialai ir atstovybės yra juridinio asmens padaliniai.
Atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę: pinigines lėšas, pastatus ar patalpas, statinius, įrenginius, įrankius, kompiuterinę įrangą ir kitas priemones. Šis turtas juridiniam asmeniui priklauso arba nuosavybės, arba patikėjimo teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valstybinės įstaigos. Juridiniam asmeniui priklausantis turtas yra atribotas fiuo jį įsteigusių asmenų turto. Antai akcinė bendrovė yra jai priklausančio turto savininkė. Akcininkams nuosavybės teise priklauso tik akcijos. Valstybinių įstaigų ir įmonių materialinę veiklos bazę sudaro joms patikėjimo teise valstybės perduotas turtas.
1irtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įsigijimas savo vardu. Juridinis asmuo visus sandorius sudaro savo vardu. Todėl kiekvienas juridinis asmuo tūri firminį pavadinimą (firmos vardą), kuris jį individualizuoja. Šį vardą juridinis asmuo naudoja komercinėje veikloje, reklamuodamas savo gaminius ar teikdamas paslaugas, pasirašydamas sutartis.
Firmos vardas individualizuoja juridinį asmenį, leidžia jį išskirtį iš kitų juridinių asmenų. Firmos vardas be žodžių, nusakančių juridinio asmens rūšį, privalo turėti bent vieną tikrinį skiriamosios reikšmės žodį arba simbolinį vardą (pvz., ADIDAS, MERO) ir panašų asmenvardį (pvz., UAB "Pas Juozapą", Jonaičio užeiga ir pan.) arba bendrinius skiriamosios reikšmės

žodžius (pvz., AB "Aušra", UAB "Jūra", UAB "Tauras" ir pan.). Firmų vardai registruojami Valstybiniame patentų biure. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos 8 straipsnis įpareigoja valstybes, Konvencijos dalyves, užtikrinti savo teritorijoje firmų vardų apsaugą, nepriklausomai nuo jų registracijos, nes ne visose šalyse firmų vardai registruojami.
Juridiniai asmenys neturi teisės naudotis svetimu firmos vardu. Kilusius ginčus dėl firmos vardo naudojimo ar teisių į firmos vardą pažeidimo sprendžia teismas. Jeigu keli juridiniai asmenys turi vienodus vardus, pirmumo teisę į ginčo vardą turi tas asmuo, kuris pirmasis pradėjo naudoti ginčijamą firmos vardą. Juridinis asmuo, kurio teisės į vardą pažeistos, turi teisę į turtinės ir moralinės žalos, padarytos dėl tokio pažeidimo, atlyginimą.
Prekių ir paslaugų ženklai individualizuoja konkretaus asmens prekes arba teikiamas paslaugas. Bet koks žymuo, kurio paskirtis atskirti vienam asmeniui priklausančias prekes nuo kito asmens prekių arba vieno asmens teikiamas paslaugas nuo kito asmens paslaugų ir kurį galima grafiškai pavaizduoti, laikomas žymeniu, galinčiu būti ženklu. Tai gali būti žodžiai, asmenų vardai ir pavardės, šūkiai, raidės, skaitmenys, piešiniai, emblemos, erdvinės formos (gaminių išorinis vaizdas, jų įpakavimas ar talpa), spalva ar spalvų derinys bei jų išdėstymas arba bet koks visų išvardytų žymenų derinys. Nepri-pažįstami ženklais žymenys, kurie neturi skiriamojo požymio (pvz., įprastai parašyti skaičiai ar raidės, bendriniai žodžiai, nes negalima monopolizuoti nei skaičių, nei raidžių, nei bendrinių žodžių), taip pat pavadinimai, nusistovėjusioje veikloje tapę bendriniais (pvz., olandiškas sūris, portveinas ir pan.). Prekių ir paslaugų ženklais negali būti valstybių herbai, vėliavos, oficialūs valstybių pavadinimai bei emblemos. Prekių ir paslaugų ženklų teisinę apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų
įstatymas.1 ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-10
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis35.15 KB
AutoriusJonas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasdėst. H.Šadžius
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasEkonomikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Juridiniu asmenu ribota bei neribota civiline atsakomybe [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • dėst. H.Šadžius
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą