Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Baudžiamoji teisė>Baudžiamasis procesas (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Baudžiamasis procesas (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Paaiškinkite reikalavimus, keliamus teisėtai teismo sudėčiai. Įžanga. Teismo sudėties sąvoka ir teismo sudėties sudarymas. Atsarginis teisėjas. Išvados. Paaiškinkite reikalavimus, keliamus teisėtai teismo sudėčiai. Įžanga. Teisėjų nekeičiamumo principo esmė. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme. Išvados. Uždavinys. Sprendimas.

Ištrauka

Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Kiekvienas pilietis tikisi, kad byla bus išnagrinėta teisingai, laikantis visų teisės normų ir nenusižengiant įstatymams.
Šioje užduoties dalyje aš pamėginsiu išnagrinėti reikalavimus keliamus teisėtai teismo sudėčiai. Išsamiau stengsiuosi apibūdinti atsarginio teisėjo vaidmenį teisme, jo paskyrimo tvarką.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 dalyje nurodyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tais atvejais, kai baudžiamąsias bylas nagrinėja vienas teisėjas, taip pat laikoma, kad byla nagrinėjama teismo. Nuosprendžiai, kiti sprendimai baudžiamojoje byloje priimami teismo, ne teisėjo vardu, nors bylą nagrinėja ir nuosprendį bei kitus priimamus dokumentus surašo vienas teisėjas.
Teismo sudėtis yra konkrečią baudžiamąją bylą nagrinėjantys teisėjai. BPK 221 str. Numatyta, kad apylinkės teismuose baudžiamąsias bylas, kuriose asmenys kaltinami mažesnio pavojingumo nusikalstamų veikų padarymu, turi nagrinėti vienas teisėjas. Tuo pačiu įstatyme numatoma galimybė, kad ir apylinkės teismuose bylas nagrinėtų trijų teisėjų kolegija. Tai nauja nuostata baudžiamajame procese. Apylinkės teismo pirmininkas konkrečiai bylai nagrinėti gali sudaryti trijų apylinkės teismo teisėjų kolegiją. Įstatyme nenumatyta, kokiais atvejais teismo pirmininkas gali priimti sprendimą nagrinėti bylą trijų teisėjų kolegijoje, todėl laikytina, kad šį klausimą jis gali svarstyti tiek gavęs proceso dalyvių prašymus, kad būtų sudaryta trijų teisėjų kolegija, tiek susipažinęs su bylos medžiaga priima sprendimą vienasmeniškai, tiek teisėjo, gavusios bylą nagrinėjimui, siūlymu. Paprastai teisėjų kolegija sudaroma, kai apylinkės teisme gaunama itin didelės apimties byla, kai matoma, kad reikės spręsti itin sudėtingus nusikalstamų veikų kvalifikavimo, įrodymų pakankamumo, sąsajumo (liečiamumo) ir leistinumo klausimus, kai byla yra sukėlusi didelį visuomenės susidomėjimą ir pan.
Įstatymų leidėjas nenumato, kada turi būti sprendžiamas trijų teisėjų kolegijos sudarymo klausimas, išskyrus atskirus atvejus, kai teismo pirmininkas tik gaus bylą teisme savo iniciatyva sudaro kolegiją šiai bylai nagrinėti, paprastai teisme gauta baudžiamoji byla turėtų būti pagal nustatytą tvarką paskiriama konkrečiam teisėjui, kuris susipažinęs su bylos medžiaga gali kreiptis į teismo pirmininką, kad būtų sudaryta kolegija, nurodydamas tokio pasiūlymo motyvus. Pastaruosius turėtų kiekvieną kartą nurodyti ir proceso dalyviai (raštu, kuris pridedamas prie bylos), pageidaudami, kad byla būtų nagrinėjama trijų teisėjų kolegijoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-15
DalykasBaudžiamosios teisės referatas
KategorijaTeisė >  Baudžiamoji teisė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis18.95 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Baudziamasis procesas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą