Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Pilietybės suteikimo mechanizmai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pilietybės suteikimo mechanizmai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Naujasis 1991 m. gruodžio 5d. Pilietybės įstatymas. Pilietybės išsaugojimas. Natūralizacijos (šeimyninio ir nešeimyninio pobūdžio) samprata ir sąlygos. Pilietybės netekimas. Išvados.

Ištrauka

Pilietybė yra viena svarbiausių valstybės suvereniteto išraiškų, valstybė gali savarankiškai reglamentuoti pilietybės institutą ir nustatyti tokias pilietybės įstatymo nuostatas, kurios atitiktų ir jos piliečių, ir pačios valstybės interesus. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog valstybė yra visiškai laisva daryti sprendimus, kad ji gali nepaisyti tarptautinėje teisėje įtvirtintų pilietybės klausimų sprendimo principų.
Pilietybės esmę visų pirma sudaro nuolatinis asmens ir valstybės teisinis ryšys. Šis ryšys yra būtina valdžios funkcionavimo sąlyga, nes valstybės valdžia gali realiai funkcionuoti tik tada, kai yra nuolatinė jos jurisdikcija gyventojams, kurių daugumą sudaro piliečiai. Asmeniui nuolatinis teisinis ryšys su valstybe reikalingas tam, kad jis turėtų galimybę kartu su kitais piliečiais tiesiogiai ar per savo išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo valstybę, sprendžiant visus valstybės gyvenimo klausimus, turėtų visas teises ir laisves, kurias turi tik piliečiai, turėtų valstybės globą būdamas valstybės teritorijoje ir už jo ribų (t.y. kitoje valstybėje).
Lietuvos Respublikos pilietybė, teisinis pilietybės institutas, kaip ir Konstitucija, turi savo raidos istoriją. Pilietybės instituto raidoje buvo ir karštų, kartais net audringų diskusijų dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos (pvz., kas gali būti Lietuvos piliečiais; kas gali turėti dvigubą pilietybę ir pan.). Nuo pat išsivadavimo judėjimo pradžios iki šių dienų priimti įstatymai dėl Lietuvos pilietybės ar Lietuvos Respublikos konstitucijose (1922, 1928, 1938, 1992 m.) įtvirtintos teisės normos, reglamentujančios pilietybę iš esmės nesiskyrė. Net naujasis 1991 m. gruodžio 5d. Pilietybės įstatymas buvo gerokai pakoreguotas, tačiau tas pats 1989 m. lapkričio 3d. įstatymas.


Palyginus su 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymu, naujasis įstatymas buvo gerokai pakoreguotas. Visų pirma iš jo pašalintos dviprasmiškos nuostatos dėl Lietuvos pilietybės santykio su TSRS pilietybe, aiškiau ir plačiau įtvirtintas pilietybės tęstinumo principas, išsamiau reglamentuota pilietybės klausimų sprendimo tvarka.
Pagal 1991 m. gruodžio 5 d. Pilietybės įstatymą (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), Lietuvos Respublikos piliečiai yra:
"1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai (jeigu šie asmenys nerepatrijavo iš Lietuvos);
2) asmenys, iki 1940 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai ir vaikaičiai, jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;
3) lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse, jeigu jie išvyko iš Lietuvos teritorijos iki 1918 m. vasario 16 d. ir neįgijo kitos valstybės pilietybės;
4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki Pilietybės įstatymo priėmimo 1991 m. gruodžio 5 dieną;
5) kiti asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą."
Sprendžiant, ar asmuo yra Lietuvos pilietis, esminė aplinkybė yra tai, ar jis turėjo Lieutvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., t.y. iki Lietuvos okupacijos, šį faktą galima įrodinėti įvairiais dokumentais: išlikusiais Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio pasais, kurie buvo išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasais, kurie buvo išduoti užsienyje veikusių Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentais, liudijančiais tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybinėje tarnyboje; gimimo liudijimais ar kitais dokumentais, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami, pavyzdžiui, dokumentai, liudijantys mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno. Pagaliau gali būti pateikiami ir kiti dokumentai, kurie nors ir netiesiogiai, bet vis dėlto patvirtina, kad asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. Remiantis pilietybės tęstinumo principu, tokie asmenys, jų vaikai ir vaikaičiai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-08-13
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis14.16 KB
Autoriusegidija
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pilietybes suteikimo mechanizmai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą