Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Konstitucinė teisė>Įstatymo formos samprata
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Įstatymo formos samprata

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Poįstatyminio akto sąvoka. Įstatymų rūšys. Poįstatyminių aktų požymiai. Įstatymas ir poįstatyminiai norminiai aktai. Norminių teisės aktų galiojimas laike. Norminių teisės aktų veikimas asmenis. Poįstatyminių aktų teisėkūra. Išvados. Įstatymų rūšys. Įstatymų teisėkūra.

Ištrauka

Plačiąją prasme įstatymus galime suprasti kaip elgesio taisykles. Jos gali būti ir neužrašytos – tai tradicijos ir papročiai, susiklostę per ilgą laiką ir besikeičiantys kartu su dinamiškais visuomeniniais santykiais. Tačiau "dažnai rašytiniai šaltiniai tradiciškai atskiriami nuo nerašytų. Šiuo painiojančiu atskyrimu siekiama parodyti kontrastą tarp formaliai išleistų įstatymų ir tų, kurie nebuvo išleisti" . Anglų kalboje žodis "law" reiškia ir teisę ir įstatymą: "teisė – taisyklių rinkinys, kurių laikydamiesi gyvena žmonės ar kuriomis remiantis yra valdoma šalis." .
LR įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 2 straipsnis duoda teisės akto, kaip termino, naudojamo to įstatymo viduje, apibrėžimą, kurį, manau, galime pasitelkti ir aiškindamiesi teisės akto sąvoką: "teisės aktas šiame įstatyme - tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos."Tačiau tarp teisės aktų savo ypatybėmis išsiskiria poįstatyminiai aktai. Išsamesnį jo apibrėžimą randame knygoje " Namų advokatas": poįstatyminiai aktai – " nustatyta tvarka aukščiausiųjų valstybės valdžios organų priimtas normatyvinis teisinis aktas, turintis kitų normatyvinių aktų atžvilgiu aukščiausią galią". Poįstatyminių aktų teisinė galia yra žemesnė nei įstatymo, ir jie negali prieštarauti įstatymui.
Įstatymų, kaip teisės dokumentų turinčių aukščiausią juridinę galią, charakteristika, įstatymų vadovavimas reiškia, kad visi kiti norminiai aktai, išskyrus įstatymus, - kitokios juridinės kokybės aktai: visi jie yra "po" įstatymu, t.y. jie yra poįstatyminiai. Bet tai visai nereiškia, kad jie yra "mažesnės" juridinės galios; jiems būdinga būtina juridinė galia; esmė tame, kad jų juridinė galia neturi tokio pat visuotinumo ir aukščiausios galios, kas yra būdinga įstatymams, kurie dominuoja prieš visus norminius aktas.
Juo labiau būtų neteisinga neįvertinti socialinę poįstatyminių norminių aktų reikšmės. Jų tikslas – užtikrinti įstatymų pagrindu konkretizuotą, viso visuomeninių santykių komplekso norminį reguliavimą. Todėl jie užimą svarbią vietą visoje norminio reguliavimo sistemoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-08-22
DalykasKonstitucinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasReferatai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai26 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis25.55 KB
Autoriusneringa
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas6
Failo pavadinimasMicrosoft Word Istatymo formos samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 19 puslapių 
  • 6 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą