Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Toksikologija

    Metalų toksiškumas. Perdirbimo įtaka maisto produktų saugai. Kenksmingi junginiai susidarantys maisto produktus apdorojant ir laikant. Nitrozoaminai ir kiti nitrojunginiai. Policikliai aromatiniai angliavandeniliai. Bakterinės kilmės pavojai. Mikrobinių maistinės kilmės ligų apibūdinimas. Salmonelės (salmonella) maiste ir šios mikroorganizmo sukeltos ligos. Auksiniai stafilokokai (stafilococcus) ir jų sukelti apsinuodijimai. Botulizmas. Closstridium perfrigens. Kitų mikroorganizmų sukeliamos ligos. Virusinės maisto infekcijos. Kovos su mikrobinėmis maisto produktų ligomis priemonės. Galvijų spongioforminė encefalopatija (GSE) (smegenų kempinligė). Maisto produktų teršalai. Žemės ūkio chemizavimo medžiagos. Nitratai ir mineralinių trąšų įtaka jų kiekiui maisto produktuose. Pesticidai. Gyvulininkystės chemizavimo liekanos. Maisto priedai ir jų toksikologinis įvertinimas. Maisto priedų apibūdinimas. Mitybiniai priedai. Skonio ir aromato priedai. Kvapiosios medžiagos. Skonį stiprinančios medžiagos. Saldikliai.
    Kita, špera(15 puslapių)
    2005-10-31
  • Toksikologija (3)

    Toksikologijos mokslas: nagrinėjimo sritys, ryšiai su kitais mokslais, reikšmė apsinuodijimų prevencijai. Aplinkos cheminės taršos šaltiniai, aplinkos oro teršalai, jų norminimas. Specifinis ir nespecifinis pavojingų cheminių medžiagų poveikis. Cheminių medžiagų poveikio gyviesiems organizmams bendrieji principai. Apsinuodijimų priežastys Lietuvoje. Cheminių medžiagų ir preparatų klasifikacija pagal jų pavojų sveikatai ir aplinkai. Aplinkos kancerogenai, cheminių medžiagų ir preparatų kancerogeniškumo kriterijai. Aplinkos mutagenai, teratogenai ir embriotoksiškos medžiagos, jų identifikavimo kriterijai bei skiriamosios savybės. Jautrinančios cheminės medžiagos ir preparatai, jų jautrinančių savybių požymiai, nustatymo būdai. Ūmūs ir lėtiniai apsinuodijimai, jų priežastys ir skiriamieji požymiai. Aplinkos cheminių teršalų toksikologinių tyrimų tikslai. Aplinkos cheminių teršalų norminimo principai, cheminių medžiagų nekenksmingumo sveikatai kriterijai. Toksikologinių tyrimų metodai ir jų taikymas, tiriant aplinkos teršalų kenksmingumą sveikatai ir pavojingumą aplinkai. Augalų apsaugos produktų toksikologija ir apsinuodijimų profilaktika. Cheminių medžiagų poveikis vandens organizmams. Pagrindinių aplinkos oro teršalų: azoto oksidų, sieros dioksido, anglies monoksido poveikis žmonių sveikatai. Sunkiųjų metalų toksikologija ir ekotoksikologija. Švino ir jo junginių toksikologija ir ekotoksikologija. Gyvsidabrio ir jo junginių toksikologija ir ekotoksikologija. Chromo ir jo junginių toksikologija ir ekotoksikologija. Paviršinių ir požeminių vandens telkinių vandens cheminės taršos šaltiniai, geriamojo vandens cheminiai teršalai, jų norminimas. Atliekų sąvoka, šaltiniai, klasifikacijos principai. Atliekų pavojai žmonių sveikatai ir aplinkai. Atliekų klasifikacija pagal kenksmingumą, panaudojimo ir šalinimo būdus.
    Kita, špera(8 puslapiai)
    2006-10-26
  • Toksikologija (4)

    Teršalai. Sunkiųjų metalų toksiškumas. Švinas. Gyvsidabris. Kadmis. Pesticidai. Chloroorganiniai junginiai. Fosfoorganiniai pesticidai. Arseno junginiai. Radionuklidai. Patekimo būdai. Radionuklidų pasiskirstymas organizme. Pašalinimas. Nitratų, nitritų, nitrozaminų toksiškumas. Apykaita gamtoje. Aplinkos užteršimas nitritais ir nitratais. Nitratų ir nitritų poveikis sveikatai. Nitrozoaminai. Mikotoksinai. Alfatoksinai. Ochratoksinai. Pelėsių Fusarium mikotoksinai. Mikotoksinai, kuriuos produkuoja pelėsis Penicilium. Organiniai pramonės teršalai. Policikliai angliavandeniliai. Chlorinti difenilai ir dioksinai. Alerginių reakcijų ir maistų alergenų apibūdinimas. Dažniausi maisto alergenai. Žuvis ir jos produktai. Mėsa. Grūdų ir ankštinių augalų produktai. Vaisiai, daržovės ir uogos. Riešutai. Prieskoniai. Alkoholiniai gėrimai.
    Medicina, špera(6 puslapiai)
    2006-11-13
  • Toksikologija (5)

    Toksikologija. Nuodingumas. Medžiagos pagal nuodingumą klasifikuojamos. Taikomoji nuodų klasifikacija, atsižvelgiant į medžiagų vartojimo sritį. Nuodų klasifikacija, atsižvelgiant į specifinį toksiškumą. Apsinuodijimų klasifikacija, atsižvelgiant į ligos sunkumo laipsnį. Apsinuodijimų klasifikacija, atsižvelgiant į klinikinę eigą. Nuodų tarpusavio sąveika. Nuodų patekimas į organizmą. Nuodų patekimas į kraują kertant biologines membranas. Nuodų pasiskirstymas. Biotransformacija. Metabolitai. Oksidacija. Redukcija. Hidrolizė. Konjugacija. Ekskrecija. Šalinimo būdai. Grafikas. Grafikas. Inkstai. Kepenys. Plaučiai. Toksiškumo dozės nustatymas. Dvifazės kreivės. Kancerogenezė. Radiacija. Infraraudonoji radiacija. Ultravioletinė radiacija. Lazerio spinduliavimas. Radijo dažnumo elektromagnetinė radiacija. Jonizuojanti radiacija. Natūralūs toksinai. Gyvatės nuodai. Grybai. Toksinį klasė. Natūralūs narkotikai. Nuodingi augalai.
    Chemija, špera(10 puslapių)
    2006-11-21
  • Toksikologija (7)

    Teršalai. Sunkiųjų metalų toksiškumas. Švinas. Gyvsidabris. Kadmis. Arsenas. Pesticidai. Chloroorganiniai junginiai. Fosfoorganiniai pesticidai. Arseno junginiai. Radionuklidai. Patekimo būdai. Radionuklidų pasiskirstymas organizme. Pašalinimas. Nitratų, nitritų, nitrozaminų toksiškumas. Apykaita gamtoje. Aplinkos užteršimas nitritais ir nitratais. Nitratų ir nitritų poveikis sveikatai. Nitrozoaminai. Nitrozo junginių susidarymas. Mikotoksinai. Užsikrėtimo galimybės. Alfatoksinai. Aflatoksinų poveikis. Ochratoksinai. Pelėsių Fusarium mikotoksinai. Mikotoksinai, kuriuos produkuoja pelėsis Penicilium. Organiniai pramonės teršalai. Policikliai angliavandeniliai. Chlorinti difenilai ir dioksinai. Polichlordifenilai. Dioksinai. Pentachlorfenolis. Alerginių reakcijų ir maistų alergenų apibūdinimas. Dažniausi maisto alergenai. Žuvis ir jos produktai. Mėsa. Grūdų ir ankštinių augalų produktai. Vaisiai, daržovės ir uogos. Riešutai. Prieskoniai. Alkoholiniai gėrimai. Mikroorganizmai.
    Chemija, špera(6 puslapiai)
    2007-03-23
  • Toksikologija (8)

    Toksikologijos mokslas jo kryptys. Apsinuodijimų klasifikavimas. Medžiagų nuodingumą lemiantys veiksniai. Pagrindinės toksimetrijoje vartojamos dozių sąvokos. Nuodingųjų medžiagų klasifikacija. Nuodų kinetika. Nuodų pasiskirstymas organizme. Nuodų rezorbcija iš virškinamojo trakto. Nuodų biotransformacija. Nuodų šalinimas. Nuodo veikimo mechanizmas. Funkciniai ir destrukciniai nuodai. Gyvulių apsinuodijimų priežastys. Gyvulių apsinuodijimų diagnostika. Apsinuodijimų bendrieji gydymo principai. Apsinuodijimų profilaktika. Cheminių-toksiologinių tyrimų metodai nustatant nuodus mėginiuose. Gyvulių apsinuodijimai bario junginiais. Gyvulių apsinuodijimai vario junginiais. Gyvulių apsinuodijimas švino junginiais. Gyvulių apsinuodijimai arseno junginiais. Gyvulių apsinuodijimai organiniai chloro junginiais. Gyvulių apsinuodijimai organiniais fosforo junginiais. Gyvulių apsinuodijimai gyvsidabrio junginiais. Gyvulių apsinuodijimai natrio chloridu. Gyvulių apsinuodijimai karbamidu. Gyvulių apsinuodijimai šlapalo ir fenilšlapalo dariniais. Gyvulių apsinuodijimai karbamino rūgšties dariniais. Gyvulių apsinuodijimai triazino dariniais. Gyvulių apsinuodijimai fenolio dariniais. Gyvulių apsinuodijimai fenoksirūgščių dariniais.
    Žemės ūkis, špera(8 puslapiai)
    2007-04-26
  • Toksikologinė chemija

    Toksikologinė chemija. Jos turinys ir ryšys su kitomis mokslo kryptimis. Toksikologinės chemijos tiriamųjų objektų įvertinimas ir išankstiniai bandymai. Nuodingųjų medžiagų "izoliavimas", jo etapai. Nuodingųjų medžiagų išskyrimas distiliacija vandens garais. Teoriniai pagrindai ir išskyrimo atlikimas. Tyrimo objektai. Objektų konservavimas. Ekshumacija. LR teismo ekspertizių centras ir Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Šiose teismo ekspertizės įstaigose atliekamos ekspertizės. Ekspertizės, jų klasifikavimas. Nutartis atlikti ekspertizę, ekspertizės medžiagos pateikimas. Teismo ekspertas(TE). Teismo ekspertizės rezultatų įforminimas. Vandenilio cianido rūgštis ir cianidai. Savybės, išskyrimas, kokybinis ir kiekybinis nustatymai, toksikologinė reikšmė, metabolizmas, priešnuodžiai ir mirtinos dozės (8 punktai). Savybės. Chlorinti angliavandeniliai. Savybės. Metanalis. Acetonas. Savybės. Fenolis. Metanolis. Etanolis. Etandiolis.
    Chemija, špera(11 puslapių)
    2011-11-14
  • Toksinai

    Nuolatiniai augalinių produktų komponentai. Medžiagos, veikiančios mineralinių elementų apykaitą. Oksalatai. Fitatai. Mineralokortikoidų stimuliatoriai. Goitrogenai. Alkaloidai. Steroidiniai. Purino alkaloidai. Fitoaleksinai. Fermentų inhibitoriai ir toksiški baltymai. Lėktinai (hemagliutininai). Cianogeniniai glikozidai. Fenoliai ir fenolių junginiai. Taninai. Gosipolis. Kiti fenoliniai junginiai. Toksiškos maistinės medžiagos ir vitaminų antagonistai. Biogeniniai aminai ir toksiškos aminorūgštys. Kenksmingi riebalai ir cukrus. Vitaminų antagonistai. Kitos toksiškos augalų medžiagos ir natūralūs kancerogenai. Saponinai. Miristicinas. Vicinas. Nitratai ir nitritai. Estrogenai. Grybų toksinai. Jūrų gyvūnų toksinai. Gonautoksinas. Žuvų nuodai ir žuvų siguatoksiškumas. Skombroidinių apsinuodijimų priežastys. Pagrindiniai toksikologijos principai. Toksiškumas. Toksikokinetika ir toksikodinamika. Nuodų patekimo į organizmą būdai ir jų rezorbcija. Nuodų pasiskirstymas. Nuodingų medžiagų metabolizmas. Nuodų klasifikacija ir veikimas. Natūralių maisto komponentų toksiškumas. Baltymų toksiškumas. Angliavandenių toksiškumas. Riebalų toksiškumas. BIiologiškai aktyvios medžiagos. Mikroelementų toksiškumas. Mikotoksinai. Aflatoksinai. Aflatoksinų poveikis. Ochratoksinai. Pelėsių Fusarium nikotoksinai. Trichotekcenas. Zearalenonas. Moniliforminas. Citrininas. Patulinas. Penecelino rūgštys.
    Chemija, špera(10 puslapių)
    2005-11-18
  • Topografija

    Apibrėžti horizontaliąją, vertikaliąją, topografinę nuotraukas. Kaip skirstomos nuotraukos pagal vartojamus prietaisus? Apibrėžti aerofotografinę, kosminę, fototeodolitinę nuotraukas. Kokių tipų gali būti topografinei nuotraukai vartojami tacheometrai, kokios jų matavimų galimybės? Kuo pasižymi menzulinė nuotrauka? Kam reikalingas horizontaliosios nuotraukos darbo pagrindas, ir koks turi būti pagrindo taškų tankumas? Kokiais metodais gali būti sudaromas horizontaliosios nuotraukos darbo pagrindas ir kaip įtvirtinami vietovėje jo taškai? Kokių tipų teodolitiniai ėjimai taikomi sudarant horizontaliosios nuotraukos darbo? Apibrėžti horizontaliosios nuotraukos darbo sudarančių teodolitinių ėjimų tikslumą bei leistinuosius ilgius? Apibūdinti teodolitinių ėjimų linijų ir kampų matavimo metodiką bei leistinąsias. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos darbo pagrindo sudarymo tiesioginėmis. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos darbo pagrindo sudarymo atvirkštinėmis kampinėmis sankirtomis reikalavimus ir leistinumus? Aprašyti teodolitiniais ėjimais sudaryto horizontaliosios nuotraukos pagrindo sutankinimą sąvariniais taškais. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant sąvarų būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Sąvarinės linijos nustatymo būdai. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant apėjimų būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant statmenų būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti statmenų ilgių nustatymo būdus ir leistinumus. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant polinį būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti polinių atstumų leistinumus. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos lauko darbus vartojant tiesioginių kampinių sankirtų būdą. Nubraižyti atitinkamą brėžinį. Aprašyti sankirtos bei atstumų pagrindinius leistinumus. Aprašyti horizontaliosios nuotraukos atlikimo lauko darbus: atstumų, jų polinkio kampų matavimą, abriso braižymą, pastatų apmatavimą. Apibūdinti topografinius planus ir žemėlapius. Kaip skirstomi topografiniai žemėlapiai pagal mastelius? Topografinių planų masteliai.
    Geografija, špera(5 puslapiai)
    2006-03-28
  • Topografija (2)

    Topografija. Jos ryšys su kitais mokslais. Topografijos ir geodezijos skirstymas. Topografijos praktinė reikšmė. Topografijos mokslo kai kurie raidos bruožai. Geodeziniai ir topografiniai darbai Lietuvoje. Žemės forma ir dydis.Žemės formos ir dydžio nustatymo metodai. Stačiakampės koordinatės topografiniame žemėlapyje. Topografinių žemėlapių geodezinis pagrindas. 1994 Lietuvos koordinačių sistema. Linijų orientavimas ir kampai. Geografinis žemėlapis ir raidos istorija. Geografinių ir topografinių žemėlapių klasifikacija. Skaitmeniniai žemėlapiai. Lietuvos žemėlapių skilčiavimas lapais. Topografinių žemėlapių masteliai. Topografinių žemėlapių sutartiniai ženklai. Reljefo vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Hidrografinio tinklo vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Augalijos ir gruntų vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Socialinių- ekonominių objektų vaizdavimas topografiniame žemėlapyje. Atstumų matavimas žemėlapyje. Plotų matavimas žemėlapyje. Reljefo profilio sudarymas ir jo praktinis pritaikymas. Vietoves schemos - maršruto sudarymas. Orientavimosi vietovėje esmė ir būdai. Ėjimas pagal azimutą. Geografinis žemėlapis. Jo savybės. Geografinio žemėlapio vaidmuo moksliniuose tyrimuose ir praktiniame darbe. Pagrindiniai geografinio žemėlapio elementai. Matematiniai žemėlapio elementai. Topografinio žemėlapio esmė ir rūšys. Geografinio žemėlapio ir plano ypatumai. Topografinio žemėlapio geografinis turinys. Topografinių žemėlapių panaudojimas. Vietovės nuotrauka jos esmė ir rūšys. Atstumų matavimas vietovėje. Horizontalinė nuotrauka. Horizontalinė - vertikalinė nuotrauka. Vertikalinė nuotrauka. Niveliavimas. Busolė. Ekeris yra geodezinis. Planinio objekto padėties. Teodolitas ir teodolitinė nuotrauka. Nivelyras. Jo konstrukcija ir panaudojimas. Aerofoto nuotraukos.Jų savybės. Akinė nuotrauka. Menzulinė nuotrauka.
    Geodezija, špera(11 puslapių)
    2007-10-08
  • Topografija (3)

    Žemės forma ir dydis. Astronominės ir geodezinės koordinatės. Aukščių sistemos. Gauso-Kriugerio koordinačių sistema. Linijų orientavimas. Planas ir žemėlapis. Masteliai. LKS94 koordinačių sistema. Topografinių planų nomenklatūra. Reljefo vaizdavimas topografiniuose planuose ir žemėlapiuose. Horizontalių savybės. Topografinių žemėlapių sutartiniai ženklai. Matavimų paklaidos. Matuojamojo dydžio tikrosios reikšmės ir tikslumo įvertinimas. Vieno dydžio, vienodo tikslumo matavimo rezultatų apdorojimas. Vieno dydžio, nevienodo tikslumo matavimo rezultatų apdorojimas. Rezultatų tikslumo įvertinimas pagal dvigubų matavimų rezultatus. Kampų matavimo principas. Teodolitas ir jo pagrindinės dalys. Žiūronas. Gulsčiukas. Atskaičiavimai teodolitų limbuose. Teodolitų tipai. Teodolito paruošimas darbui. Horizontalių kampų matavimas. Koordinačių skaičiavimas plokštumoje. Vertikalių kampų matavimas. Linijų matavimas.
    Geodezija, špera(9 puslapiai)
    2007-12-16
  • Topografinis kartografavimas

    Geodezinių ir kartografinių darbų organizacija Lietuvoje. Geodezijos ir topografinio kartografavimo raida. Geografinių žemėlapių matematiniai principai. Žemės forma ir didumas. Topografinio kartografavimo koordinačių sistemos. Aukščių sistemos. Planas, žemėlapis, profilis, aerovaizdas. Žemėlapių klasifikacija. Mastelis. Sutartiniai kartografiniai ženklai. Vietovės reljefo vaizdavimas topografiniuose žemėlapiuose. Kartografinė generalizacija. Orientavimo kampai. Azimutas, direkcinis kampas. Rumbai. Ryšys tarp orientavimo kampų. Žemėlapių įvertinimas jų praktinio panaudojimo požiūriu. Stačiakampių ir geografinių koordinačių nustatymas LKS – 94 topografiniame žemėlapyje M 1:10,000. Sklypų plotų nustatymas žemėlapiuose. Matavimo paklaidų teorijos uždaviniai. Matavimo sąvoka. Matavimo paklaidų esmė ir jų klasifikavimas. Matavimo rezultatų tikslumo įvertinimas. Nesąryšio sąvoka. Matavimo vienetai. Bendros žinios apie geodezinius prietaisus: žiūronas, gulsčiukas. Atstumų matavimo vietovėje tikslai ir metodai. Atstumų matavimas vietovėje: juosta, ruletė, eklimetras. Siūlinis toliamatis. Bendros žinios apie elektromagnetinius toliamačius. Teodolitas, jo pagrindinės dalys; horizontaliųjų kampų matavimo teodolitu principai. Niveliavimo sąvoka. Aukščių skirtumų matavimo būdai. Geometrinis niveliavimas. Trigonometrinis niveliavimas. Valstybiniai geodeziniai tinklai. Tiesioginiai ir atvirkštiniai geodeziniai uždaviniai. Tedolitiniai ir niveliavimo ėjimai. Jų tikslumo reikalavimai. Teodolitinė nuotrauka. Pagrindinės žinios apie aerofotonuotrauką. Aerofotomedžiagos dešifravimo pagrindai: aerovaizdų fotografinės kokybės faktoriai, vietovės objektų dešifravimo požymiai.
    Geodezija, špera(14 puslapių)
    2006-04-25
  • Transportavimas (2)

    Transportavimo technikos istorinė raida. Transportavimo technikos nagrinėjimo objektas. Technikos klasifikacija. Pagrindinės sąvokos. Mašinų mechanizmai. Mechanizmo grandys. Kinematinės poros. Kinematinės poros laisvis. Pagrindiniai svirtiniai mechanizmai. Laisvių skaičius. Sandaros grupės. Mechaninės pavaros, paskirtis, klasifikacija. Pavaros kinematinis skaičiavimas. Frikcinės pavaros. Diržinės pavaros. Kinematinis ir geometrinis skaičiavimas. Grandininės pavaros. Krumplinės pavaros. Reduktoriai. Reduktorių tipo ir modifikacijos parinkimas. Sukamojo judesio elementai. Movos. Stabdžiai.
    Transportas ir logistika, špera(7 puslapiai)
    2005-12-12
  • Transporto ekonomika

    Bendroji transporto sistemos ekonomika. Infrastruktūra. Paklausa ir pasiūla. Kelių transporto įmonių ekonomika. Transporto paslaugų konkurencingumas. Kelių transporto įmonės ilgalaikis turtas, jo apskaita ir įkainojimas. Ilgalaikio įmonės turto nusidėvėjimas. Ilgalaikio įmonės turto naudojimo efektyvumo rodikliai. Trumpalaikis kelių transporto įmonės turtas. Ūkinės veiklos sąnaudos. Vežimų savikainos analizė. Vairuotojo darbo apmokėjimas. Sąnaudos degalams. Sąnaudos tepalams ir eksploatacinės medžiagoms. Sąnaudos padangų remontui ir atstatymui. Transporto priemonių nusidėvėjimas. Pridėtinės sąnaudos. Vežimų savikainos mažinimas. Transporto priemonių panaudojimas. Geležinkelių transporto ekonomika. Krovinių ir keleivių vežimų planavimas. Veiksniai turintys įtakos vežamų krovinių apimčiai. Vežimų netolygumas. Keleivių vežimų planavimas. Transporto priemonių darbo planavimai. Eksploatacijos tarnybų uždaviniai. Geležinkelių transporto eksploatacinės išlaidos. Vandens transporto ekonomika. Jūrų transporto išlaidų elementai. Transportavimo išlaidų koncepcija. Gamybinės ir vežimo išlaidos. Jūrų transporto išlaidų apibendrinimas. Frachtas. Transportavimo savikaina. Laivo savininko pelnas. Naudojamo turto vertė. Nusidėvėjimas ir pelnas. Čarterinis krovinių vežimas. Linijinis krovinių vežimas. Jūrų transporto išlaidos. Pridėtinės išlaidos. Eksploatacinės išlaidos. Nusidėvėjimas. Kelionės išlaidos. Kuro išlaidos. Greitis ir kuro sąnaudos. Uostų rinkliavos. Plaukimo kanalu išlaidos. Išlaidos, susijusios su kroviniu.
    Transportas ir logistika, špera(28 puslapiai)
    2007-02-19
  • Transporto eksploatacinės medžiagos

    Tarpiklių medžiagos. Degalų ir tepalų konstrukciniai ir eksploataciniai nuostoliai. Antikorozinės medžiagos. Klijų paskirtis ir sandara. Plastiškųjų tepalų sandara. Mašininių kosmetinių medžiagų paskirtis. Alyvų skirstymas pagal paskirtį ir panaudojimą. Tepalų skirstymas pagal fizinę būklę. Tepalų skirstymas pagal žaliavos rūšį. Užvedimo skysčiai. H2O – aušinimo skystis. Transmisinių alyvų gamyba. Alyvų standartai. Tepalų priedų paskirtis ir sandara. Transporto mašinų konstrukcinės medžiagos. Degalų priedų paskirtis ir sandara. Transporto mašinų eksploatacinės medžiagos. Tepimo rūšys. Ribinio tepimo adsorbcinė plevelė. Ribinio tepimo chemosorbcinė plėvelė. Plastiškųjų tepalų skirstymas pagal paskirtį. Variklių alyvų žymėjimas pagal SAE ir API. Degalų ir tepalų taupymas juos pilstant, transportuojant ir sandėliuojant. Dirbtinių degalų ir alyvų gamyba. Plastiškųjų tepalų gamyba. Dažyvių sandara. Sintetinių alyvų paskirtis. Technologiniai skysčiai. Eksploataciniai skysčiai. Trinties jėgos sandara. Gumos (elastomerų) gamyba. Plastiko sandara. V.D. variklių aušinimo skysčiai. Dilimo rūšys. Kodėl būna ribinis tepimas. Kas būdinga elastohidrodinaminiam tepimui. Elektroizoliacinės medžiagos. Gumos(elastomerų) sandara. Plastikų teigiamos ir neigiamos savybės. Hidrauliniai skysčiai. Tepimo proceso režimai. Kaip žymimos pramoninės, energetinės alyvos ir plastiškieji tepalai. Degalų ir tepalų nuostoliai. Antifrizo ruošimo būdai. Degalų ir tepalų korozinės savybės. Tepimo aušinimo skysčiai. Apsauginiai skysčiai. Kodėl naudojamos pusiau sintetinės ir sintetinės alyvos. Sintetiniai plastiškieji tepalai. Mašinų kosmetinės medžiagos. Degalų ir alyvų valymo būdai. Naftos produktų ekologinės savybės.
    Inžinerija, špera(7 puslapiai)
    2007-02-12
  • Transporto geografija (2)

    Transporto kaip transporto elemento samprata. Pasaulio šalių transporto sistema ir jos vystymosi tendencijos. Transporto vystymosi tendencijos. Svarbiausi Lietuvos transporto plėtros tikslai. Veiksmai būtini Lietuvoje integruojantis į Europos Sąjungos (ES) transporto rinką. Tarptautinės transporto organizacijos. Transporto paslaugų teikimas. Transportavimo rūšys. Multimodaliniai vežimai. Kombinuoti vežimai. NKTS (naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos) analizė. Pagrindinės f-jos naudojamos intermodaliniame transporte. Transporto procese dalyvaujančios pusės (TPDP). Kroviniai ir jų srautai. Krovinių vežimo apimtis, jų apyvarta ir srautai. Transporto geografijos sistemos komponentai. Ekspedijavimas ir transporto ekspedicinės operacijos.
    Transportas ir logistika, špera(7 puslapiai)
    2006-03-17
  • Transporto įmonių valdymas

    Įmonės samprata. Stambių ir smulkių įmonių palyginimas. Įmonės vaidmuo (vieta) visuomenėje. Įmonės modelis. Įmonės uždavinys. Pagrindiniai įmonės požymiai. Įmonių tipai. Susivienijimų tipai. Įmonės veikla. Pagrindinė įmonės sukūrimo ir funkcionavimo misija. Bendra išorinės ir vidinės įmonės aplinkos charakteristika. Išorinės mikroaplinkos elementai. Išorinės makroaplinkos elementai. Įmonės aplinkos. Valdymo pagrindai. Valdymo samprata, uždavinys, esmė. Sprendimo priėmimas valdymo procese.
    Vadyba, špera(17 puslapių)
    2007-04-19
  • Transporto infrastruktūra (2)

    Transportas. Transporto infrastruktūra. Transporto veiklos užtikrinimas. Transporto reikšmės istorinis pokytis. Transporto politika. Geografiniai/gamtiniai veiksniai: Pasaulinės transporto organizacijos ir jų politika. Tarptautinė kelių transporto sąjunga. Tarptautinė automobilių federacija. Tarptautinė uostų ir prieplaukų asociacija. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija. Tarptautinė oro transporto asociacija. Europos aviakompanijų asociacija. Europos Sąjungos (ES) mastu yra nustatyti šie teisiniai aktai. Europos Sąjungos (ES) sprendimų susijusių su transportu priėmimo tvarka. Bendra Europos Sąjungos (ES) transporto politika (CETP). Europos Sąjungos (ES) transporto sektoriaus plėtros gairės. Pagrindinės priemonės. Geležinkelio atgaivinimas. Kelių transporto sektoriaus kokybės gerinimas. Skatinimas naudoti jūrų ir vidaus vandenų transportą. Intermodalinio transporto naudojimas. Transeuropinio tinklo kūrimas. Veiksmingų mokesčių už transportą politikos adaptavimas. Oro transporto augimo ir aplinkos apsaugos aspektų pusiausvyra. Transporto sistema. Lietuvos geležinkelių tinklas. Pagrindiniai (tarptautiniai) oro uostai. Jūrų transporto sektorius. Vidaus vandenų transporto sektorius. LR transporto sistemos perspektyvos. Transporto sistemos galimybės. Plėtros tikslai (multimodalinis aspektas). Modalinis sistemos plėtros aspektas. Pagrindiniai darbai kelių transporto sektoriuje.
    Transportas ir logistika, špera(11 puslapių)
    2010-09-27
  • Transporto ir jėgos mašinos

    Centrinė pavara ir diferencialas, jų paskirtis, sandara ir veikimas. Kodėl reikalingi diferencialų blokavimo mechanizmai. Traktoriaus traukos ir bendras naudingumo koeficientas. Ratinių mašinų posūkio kinematika. Varančiųjų ratinių mašinų dinamika. Galios balanso lygtis. Svorio centro nustatymas. Vairavimo sistema. Varo trapecija. Hidrostatinė vairo pavara. Hidraulinis vairo stiprintuvas. Jėgos, veikiančios traktorių ir automobilį. Padangų šoninės deformacijos įtaka važiavimo stabilumui. Mašinų išilginis ir skersinis pastovumas (nuslydimui ir apvirtimui). Varančiųjų ratų sukimo momentas? Ratų apkrovos koeficientai. Normalus, padidintas ir nepakankamas pasukamumas. Automobilio dinaminė charakteristika. Traktorių bei automobilių galinės pavaros ir važiuoklė. Kokie mazgai sudaro važiuoklę? Teorinė traktoriaus traukos charakteristika. Amortizatoriai. Automobilio ekonominė charakteristika. Galia riedėjimo pasipriešinimui. Dinaminis reduktorius. Padangų žymėjimas. Varančiųjų ratų buksavimo praktinis nustatymas. Traktoriaus buksavimo nustatymas bandymų būdu. Traktoriaus važiavimo greičio paskaičiavimas. Traktoriaus ir automobilio išilginis pastovumas. Rato sukibimo su gruntu jėga. Varančiojo rato jėga. Normalinių reakcijų į ratus nustatymas. Padangos histerizinės savybės. Pagrindinės pavaros kūginiu guoliu reguliavimo budai. Kritinis greitis posūkio metu. Automobilio dinaminis faktorius. Galios nuostoliu ratu buksavimui paskaičiavimas. Priekinio tilto didelės trinties diferencialas. Sankabos su diafragmine spyruokle. Uždaro centro hidraulinė sistema. Skirstymo dėžė. Inercinio žiedinio tipo sinchronizatorių veikimo principas. Pirštinių sinchronizatorių veikimo principas. Automobilį veikiančios inercijos jėgos. Galia darbiniam velenui sukti. Teorinis traktoriaus greitis.
    Mechanika, špera(11 puslapių)
    2009-11-05
  • Transporto konstrukcinės medžiagos

    Trintis ir tepimas. Dilimo rūšys. Paviršiaus šiurkštumo įtaka trinčiai ir išdilimui. Tepimo rūšys. Alyvos sluoksnio susidarymas slydimo guolyje. Ribinis ir elastohidrodinaminis tepimas. Alyvų plėvelės metalo paviršiuose. Tepalų klasifikacija. Tepalų priedų paskirtis ir klasifikacija. Antioksidaciniai, antikoroziniai, plaunantieji ir diperguojantieji tepalų priedai. Alyvų klampuminės savybės. Alyvų tepimo savybės. Alyvų antioksidacinės savybės. Alyvų plovimo savybės. Alyvų antikorozinės savybės. Alyvų gaisrinės, putinės ir kitos savybės. Variklinių alyvų darbinės sąlygos ir reikalavimai variklinėms alyvoms. Variklinių alyvų eksploatacinės savybės. Variklinių alyvų klasifikacija, asortimentas ir žymėjimas. Alyvos senėjimas ir jos pakitimai varikliuose. Transmisinių alyvų darbo sąlygos ir reikalavimai transmisinėms alyvoms. Transmisinių alyvų eksploatacinės savybės. Transmisinių alyvų klasifikacija, asortimentas ir žymėjimas. Industrinės, energetinės ir kitos alyvos. Naudotų alyvų regeniaracija. Plastinių tepalų darbo sąlygos ir reikalavimai plastiniams tepalams. Plastinių tepalų sudėtis. Plastinių tepalų eksploatacinės savybės ir jų vertinimo rodikliai. Plastinių tepalų klasifikacija, asortimentas ir žymėjimas. Techninių skysčių klasifikacija. Hidrauliniai skysčiai. Aušinimo skysčiai. Apsauginiai skysčiai. Paleidimo, kosmetiniai skysčiai, elektrolitas. Plaunantieji skysčiai. Technologiniai skysčiai. Tepimo aušinimo skysčiai. Dažymo medžiagos ir tirpikliai. Naftos produktų nuostoliai ir racionalus naudojimas. Naftos produktų ir jų deginių nuodingumas, naftos produktų ekologinės savybės. Naftos produktų gaisrinės savybės. Plastmasės, jų sudėtis, savybės, naudojimo privalumai ir trūkumai. Guma, jos sudėtis, savybės, naudojimas. Gumos gamyba. Gumos vulkanizacija. Gumos (elastomerų) sandara. Metalai. Mediena. Klijai. Sandarinimo, tarpiklių ir elektroizoliacinės medžiagos. Stiklas.
    Inžinerija, špera(10 puslapių)
    2008-01-18
Puslapyje rodyti po