Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Šperos

Šperos (2046 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Sociologija (45)

    Sociologijos objektas ir funkcijos. Sociologinė kultūros samprata. Socializacija. Socialinė sąveika. Formalios organizacijos. Institucijos. Socialinė nelygybė ir socialinis mobilumas. Didžiosios skirtybės. Sociologinio požiūrio į visuomenę specifika. Pagrindinės sociologijos mokslo sąvokos. Socialinės tikrovės samprata. Laisvės problema sociologijoje. Humanistinis sociologijos pobūdis. Sociologijos mastymo charakteristika. Sociologijos objektas. Sociologijos funkcijos (paskirtis). Sociologinės analizės lygiai. Pagrindinės sociologinės paradigmos. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologo profesinės veiklos ypatumai. Aprašyti socialinės kontrolės poveikį jums.
    Sociologija, špera(14 puslapių)
    2008-12-04
  • Sociologija (46)

    Sociologijos teorija ir istorija. Kas yra sociologija? Sociologijos apibrėžimas, vidinė struktūra, funkcijos. Sociologijos ryšys su kitais mokslais. Sociologinės minties atsiradimas ir raida. Šiuolaikinės sociologijos teorijos. Kultūra ir visuomenė. Kultūros samprata, turinys ir elementai. Kultūrinė įvairovė. Visuomenės tipai. Socializacija. Socialinė sąveika: šneka ir neverbalinis bendravimas. Socialinė struktūra: socialinės padėtys ir vaidmenys. Socialinės struktūros samprata ir komponentai: statusas (padėtis), vaidmuo, institutas, grupė. Socialinės grupės ir organizacijos. Kolektyvinis elgesys. Socialinė grupė: samprata, bruožai, elementai, tipai. Organizacija: samprata, teorijos, istorija. Moderniosios organizacijos. Biurokratija. Kolektyvinio elgesio samprata ir formos. Socialiniai judėjimai. Stratifikacija ir nelygybė. Stratifikacijos samprata ir dimensijos. Klasių ir stratifikacijos teorijos. Socialinių klasių skirtumai šiuolaikinėse visuomenėse. Socialinis mobilumas. Nelygybė: skurdas, gerovė ir socialinė atskirtis. Deviacija ir nusikalstamumas. Deviacijos samprata, komponentai ir procesas. Deviacijos aiškinimai. Nusikalstamumo rūšys. Socialinė kontrolė. Lytis ir seksualumas. Socialinis biologinės ir socialinės lyties konstravimas (identitetas, vaidmenys). Lyčių nelygybės koncepcijos. Žmogaus seksualumas. Vakarų visuomenėse. Homoseksualizmas ir prostitucija: vakar ir šiandien. Stratifikacija pagal amžių. Biologinis ir socialinis amžius. Pagrindiniai gyvenimo etapai: vaikystė, jaunystė, branda, senatvė. Amžiaus ir socialinės struktūros santykis. Šeima: alternatyvos ir problemos Šeimos samprata, funkcijos, modelių įvairovė. Santuoka ir jos alternatyvos, sėkmės ir nesėkmės. Ištuokos. Smurtas ir prievarta šeimos gyvenime. Švietimas, žiniasklaida ir komunikacijos. Kintantis švietimo vaidmuo. Švietimas ir naujosios komunikacinės technologijos. Laikraščiai, televizija, internetas bei jų įtaka visuomenėje. Religija ir religinis fundamentalizmas. Religijos apibrėžimas, elementai ir paskirtis. Religijų įvairovė. Religinių organizacijų tipai. Religinis fundamentalizmas. Politika ir visuomenė. Politikos samprata. Politinė galia ir jos pasiskirstymas visuomenėje. Politinio valdymo tipai. Politinė valdžia. Valstybė, jos elementai ir funkcijos. Politinės partijos ir rinkimai. Politikos socialinis kontekstas. Darbas ir ekonominis gyvenimas. Ekonomikos apibrėžimas. Ekonominių sistemų formos. Darbo samprata ir tipai. Darbo transformacija. Užimtumas ir nedarbas. Demografiniai procesai. Migracija. Demografijos samprata. Demografinių duomenų šaltiniai. Gyventojų sudėties kriterijai. Gyventojų gausėjimas: grėsmės ir ateitis. Migracija ir jos procesai. Rasė ir etniškumas. Rasės ir etniškumo samprata. Mažumų grupės. Etninė integracija ir atskirtis. Rasizmo ir etninės diskriminacijos aiškinimai. Migracijos procesai. Sociologiniai tyrimai. Sociologinių tyrimų samprata, tipai ir rūšys. Tyrimo procesas ir jo etapai. Duomenų rinkimo metodai. Informacijos apdorojimas, analizė ir interpretavimas. Tyrimų etika.
    Sociologija, špera(36 puslapiai)
    2009-01-06
  • Sociologija (5)

    Sociologijos objektas. Visuomenė. Sociologijos funkcijos visuomenėje. Sociologinės analizės lygiai. Comte sociologijos samprata. K. Marxo ir M. Weberio socialinės klasės sampratos. Makro- mikrosociologinės teorijos, jų skirtumai. Simbolinis interakcionizmas. Struktūrinis funkcionalizmas Fenomenologinė kryptis. Kultūros samprata sociologijoje. Simboliai. Kultūros vertybės. Etnocentrizmas. Subkultūra. Devintinės subkultūros. Socializacija ir jos veiksniai. Jeano Piaget pažinimo vystymosi teorija.
    Sociologija, špera(3 puslapiai)
    2005-06-16
  • Sociologija (7)

    Sociologijos mokslas. Sociologija kaip sąmoningumo forma. Sociologijos atsiradimas. Sociologijos pradininkai. Sociologija ir kiti socialiniai mokslai. Sociologijos teorinės paradigmos. Teorijos ir empirijos santykis. Sociologinio tyrimo programa. Tyrimo etapai. Tyrimo metodai. Visuomenės pagrindai. Kultūros sąvokos atsiradimas. Kultūrų vienovė ir įvairovė. Kultūros vielinė įvairovė. Socializacija. Asmenybės tapsmo teorijos. Socializacijos tipai. Socializacijos institutai. Socialinė struktūra. Socialinis vaidmuo. Socialinė grupė. Socialinė institucija. Grupės ir organizacijos. Grupės vidiniai procesai. Nuo tradicinės prie biurokratinės organizacijos. Deviacija. Šiuolaikinė biurokratijos samprata. Biurokratijos bruožai, atskleisti po M. Weberio. Deviacijos tipologizavimas. Deviacijos funkcijos. Deviacijos pasekmės. Deviacijos priežasčių aiškinimai. Sociologiniai aiškinimai. Deviacija kaip procesas ir jo etapai. Nusikalstamumas. Socialinė nelygybė ir stratifikacija. Stratifikacijos dimensijos. Stratifikacijos sistemos. Stratifikacijos teorijos klasikai. Klasės šiuolaikinėje vakarietiškoje visuomenėje. Klasinės priklausomybės nustatymas. Klasė ir gyvenimo būdas. Socialinis mobilumas. Lyčių stratifikacija ir jos ištakos. Socializacija pagal lytį. Lyčių socialiniai vaidmenys. Vaidmenų diferenciacijos aiškinimai. Lyčių nelygybė. Amžiaus samprata. Gyvenimo ciklas. Svarbiausi gyvenimo etapai. Amžius ir socialinė struktūra. Senatvės problemos.
    Sociologija, špera(18 puslapių)
    2005-08-08
  • Sociologija (8)

    Sociologijos tyrimų lygmenys. Visuomenės atsiradimo ir egzistavimo sąlygos. Žmonių gyvenimo geografinės sąlygos. Kultūra. Tarpusavio priklausomybė ir santykių visuma. Psichologiniai elementai. Socialinis vaidmuo. Asmenybė. Asmenybės integracija. Sveikata. Medicina. Sveikatos kultūra. Socialinis ryšys. Erdvinis, psichinis, socialinis kontaktas. Interakcija. Socialinis veiksmas. Socialiniai santykiai. Socialinė priklausomybė. Socialinis ryšys tarp mediko ir paciento. Santuokos stabilumo problema. Santuokos sėkmės kriterijai ir faktoriai. Šeimininiai konfliktai, jų rūšys, priežastys ir veikimo keliai. Šeimos krizė ir dezorganizacija. Nepilnos šeimos problema. Socialinės institucijos. Socialinės institucijos samprata (4 aspektai). Socialinių institucijų funkcijos, sudėtiniai elementai ir tipai. Sveikatos priežiūros sistema kaip socialinė institucija. Socialinės kontrolės sistema. Socialinės sankcijos samprata. Sankcijų tipai. Socialinių sankcijų sistema, reguliuojanti mediko ir paciento santykius. Socialinės organizacijos samprata (3 aspektai). Formali ir neformali organizacija. Socialinė organizacija ir socialinė tvarka. Sveikatos priežiūros socialinė organizacija. Sveikatos ir nesveikatos socialinė samprata. Sveikatos ir ligos sampratos raida istorijos bėgyje. Biologinis, psichologinis bei sociologinis sveikatos ir nesveikatos aspektai. Sociologija ir medicina. Metodologiniai principai. Gydytojo profesijos sociologinės charakteristikos. Gydytojo deprofesionalizacijos problema. Gydytojo paciento santykiai ir jų tipai. Ligoninė kaip socialinė institucija. Sveikatos priežiūros sistemos ir jų tipai (socializuota, decentralizuota, mišri). Socialinė nelygybė, socialinė struktūra ir sveikata. Sveikatos priežiūros reforma ir jos problemos Lietuvoje.
    Sociologija, špera(22 puslapiai)
    2005-09-18
  • Sociologijos pagrindai

    Sociologijos mokslo atsiradimas, raida. Teorinė ir taikomoji sociologija. Skirtumai tarp socialinių ir gamtos mokslų. Visuomenės samprata, klasikiniai požiūriai į visuomenę. Kultūra. Socialinė stratifikacija. K. Markso stratifikacijos. Grupės. Grupių atliekamos funkcijos. Organizacija. Biurokratija. Deviacija. Biologinės deviacijos teorijos. Mezomorfas. Ektomorfas. Psichologinės teorijos. Sociologijos teorijos. Diferencijuotos asociacijos teorija. Anomijos teorija. Stigmatizacijos teorija. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Feminizmas. Funkcionistai. Homoseksualizmas. Psichologinės teorijos. Sociologijos teorijos. Diferencijuotos asociacijos teorija. Anomijos teorija. Stigmatizacijos teorija. Lyčių vaidmenys ir seksualumas. Feminizmas. Funkcionistai. Homoseksualizmas. Šeima. Giminystė. Santuokos alternatyvos. Kūno sociologija. Religija ir sekuliarizacija. Naujieji religiniai sąjūdžiai. Rasė. Etninė integracija ir etniniai konfliktai. Žiniasklaida. Globalizacija ir žiniasklaida.
    Sociologija, špera(10 puslapių)
    2008-06-03
  • Sociologijos teorijos

    Struktūrinis funkcionalizmas (Parsonsas, Mertonas). Funkciniai imperatyvai. Socialinės sistemos funkcinės sąlygos. Merton funkcionalumo samprata. Struktūrinio funkcionalizmo kritika. Socialinio konflikto teorijos (Coseris, Darendorfas, Millsas, Rexas, Collinsas). Socialinio konflikto sąlygos (priežastys, trukmė, stiprumas, funkcijos) (coseris). Collins konfliktologinės socialinės stratifikacijos perspektyvos prielaidos (Collins). Simbolinis interakcionizmas (Mead, Blumeris). Simbolių funkcijos. Dramaturginė teorija Ggoffmanas). Kritinė teorija (Horkheimeris, Pollockas, Lowenthalis, Frommas, Marcuse, Adorno). Etnometodologija (Garfinkel). Mainų teorija (Homans, Blau). Racionalaus pasirinkimo prieiga. Vėlyvosios modernybės teorijos (Habermas). Postmodernios teorijos (Foucoult, Bourdieu, Baudrillard).
    Sociologija, špera(8 puslapiai)
    2010-09-16
  • Sodininkystė

    Kaulavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Sėklavaisinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Uoginių augalų grupės savybės, atstovai. Riešutinių sodo augalų grupės savybės, atstovai. Vaisinių augalų ontogenezės etapai. Vaisinių augalų augimo ir derėjimo laikotarpiai. Vaisinių augalų vegetacijos ir poilsio laikotarpiai. Vaisių ir uogų kiekis žmogui. Vegetacijos laikotarpis be šalnų Lietuvoje. Obelų vegetacijos trukmė Lietuvoje. Dirvožemis sodui. Sodo dirvožemio vandens režimas. Kamienas. Liemuo. Pagrindinės šakos. Šalutinės šakos. Vaisininkės. Mišriosios vaisinės šakelės. Puokštinės vaisinės šakelės. Vytelinės vaisinės šakelės. Smailiosios vaisinės šakelės. Mažosios vaisinės šakelės. Pentinukės. Sėklinis sodas. Sėklų stratifikavimas. Skiepuglinis sodas. Dauginimas sumedėjusiais auginiais. Dauginimas žaliaisiais auginiais. Skiepijimas. Skiepijimas pagerintu sudūrimo būdu. Skiepijimas užkišimu po žieve. Skiepijimo laikas. Akiavimo laikas ir būdai. Slyvų dauginimo būdai. Vynuogių dauginimo būdai. Standartinė slyvaitė (sodinukas). Slyvų poskiepiai. Vyšnių ir trešnių poskiepiai. Kriaušių poskiepiai. Žemaūgiai obelų poskiepiai. Pusiau žemaūgiai obelų poskiepiai. Vidutinio augumo obelų poskiepiai. Braškių dauginimas. Braškių frigo daigai. Serbentų dauginimas. Slyvų dauginimas. Pirmamečių skiepu auginimas antrajame skiepyno lauke. Antramečių skiepų auginimas trečiajame skiepyno lauke. Kriaušių veislės. Vasarinės. Braškių veislės versliniam uogynui. Aviečių veislės. Serbentų veislės versliniam serbentynui. Tinkamiausia sodui vieta. Dirvos paruosimas sodui ar uogynui. Sodo ar uogyno įveisimo laikas. Sodo augalų sodinimo atstumai. Trąšų poreikio nustatymas sodo augalams. Ca reikšmė obuoliams. Sodo tarpueilių priežiūra. Pomedžių priežiūra. Vaismedžių atramos ir įrengimas. Sodų apsauga nuo graužikų, tvoros. Šakų pavaldumas. Obelų vainikų formos versliniuose soduose. Kriaušių genėjimo ir formavimo laikas ir specifika. Vyšnių genėjimo ir formavimo laikas. Slyvų genėjimo ir formavimo laikas. Rudeni ir pavasari pasodintu vaismedžių genėjimo laikas, formavimas. Braškių auginimas ne sezono metu.
    Žemės ūkis, špera(14 puslapių)
    2011-09-12
  • Spausdintinių plokščių projektavimas

    Įvadas. Bendros žinios apie konstravimą ir gamybą. Spausdintinių mazgų projektavimo pagrindai. Bendros žinios. Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai. Parametrai. Pagrindinės šablono projektavimo taisyklės. Spausdintinių plokščių gamybos būdai. Daugiasluoksnių spausdintinių plokščių ypatybės. Spausdintinių laidininkų parametrai. Varža. Laidininkų skaičiavimas nuolatinei srovei. Talpa tarp spausdintinių laidininkų. Spausdintinių laidininkų induktyvumas. Maitinimo ir žemės grandinių realizavimas. Atspindžiai. Linija su tiesinėmis apkrovomis. Grafinis atspindžių nustatymo metodas. Atspindžių skaičiavimo Bergeneno metodu pagrindai. Idealaus įtampos šaltinio prijungimas prie neapkrautos linijos be nuostolių. Idealus įtampos šaltinis įjungtas prie gale užtrumpintos linijos. Linija su baigtinėmis tiesinėmis apkrovomis. Linija su netiesinėmis apkrovomis. Linijos reakcija į kylantį (krentantį) frontą. Voltamperinės charakteristikos su daug loginių elementų. KMOP integrinės schemos. Emiterinio ryšio logika.
    Elektronika, špera(19 puslapių)
    2008-11-17
  • Specialioji mikrobiologija

    Enterobacteriaceae šeimos bakterijos. Escherichia coli. Salmonenella gentis. (salmonella enterika). Shigella gentis. (s.dysenteriae, s.sonnei). Vibrio gentis. Corynebacterium diphteriae. Mycobacterium tuberculosis. Mycobacterium leprae. Bacillus anthracis. Clostridium tetani. Clostridium butulinum.
    Biologija, špera(7 puslapiai)
    2006-02-11
  • Specialiųjų poreikių vaikai (2)

    Vaikai su kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimais. Sutrikimų klasifikacija ir jų ypatumai. Kalbos ir kalbėjimo sutrikimų korekcija. Vaikai su fiziniais ir judėjimo sutrikimais. Ortopediniai sutrikimai. Skoliozė. Vaikų, turinčių fizinių ir judėjimo sutrikimų, ugdymas. Vaikai su intelekto sutrikimais. Vaikai su elgesio ir charakterio nukrypimais. Autistiškų vaikų ugdymo bendrieji tikslai ir uždaviniai.
    Specialioji pedagogika, špera(11 puslapių)
    2009-02-04
  • Sportininkų rengimo technologija (2)

    Sportininkų rengimo technologija. "Ištvermės" egzaminas. Ištvermės sąvokos samprata. Ištvermės klasifikavimas pagal judamuosius gebėjimus, pagal atliekamo darbo trukmę, pagal mechaninės energijos gamybos būdus, pagal raumenų darbo pobūdį, pagal fiziniame darbe dalyvaujančių raumenų kiekį. Ištvermės rūšių sąveika pagal Harre pateiktą sąveikos schemą. Paaiškinti ryšį tarp schemoje pateiktų ištvermės rūšių. Bendrosios ištvermės samprata. Specialiosios ištvermės samprata. Jėgos ištvermės samprata. Anaerobinės ištvermės rūšys ir jų apibūdinimas. Aerobinės ištvermės rūšys ir jų apibūdinimas. Statinės ištvermės samprata ir apibūdinimas. Pateikite treniravimo krūvio ištvermei lavinti penkias zonas ir jas apibūdinkite. Aerobinės anaerobinės ištvermės samprata. Apibūdinkite fizinį krūvį ištvermei lavinti, kurio intensyvumas atitinka anaerobinio slenksčio ribą. Apibūdinkite fizinį krūvį ištvermei lavinti, kurio intensyvumas atitinka aerobinio slenksčio ribą. Apibūdinkite fizinio krūvio ištvermei lavinti kritinę intensyvumo ribą. Ištvermės lavinimo metodai. Paaiškinti kuo kartojimo metodas skiriasi nuo intervalinio metodo. Apibūdinkite fizinio krūvio ištvermei lavinti atliekamo intervaliniu metodu poveikį sportininko organizmui. Apibūdinkite spartos (tempo) metodą ir paaiškinkite fizinio krūvio intensyvumo variantus atliekant fizinį krūvį šiuo metodu. Apibūdinkite fizinius krūvius, deguonies suvartojimo galimybėms didinti. Apibūdinkite fizinius krūvius anaerobinei glikolitinei ištvermei lavinti. Apibūdinkite fizinius krūvius mišraus anaerobinio alaktatinio glikolitinio (laktatinio) darbo ištvermei lavinti. Įvardinkite sportininkų organizme vykstančius funkcinių sistemų pokyčius atvykus treniruotis į aukštikalnes virš 1800 metrų jūros lygio. Kokie galimi treniravimosi vyksmo aukštikalnėse metodiniai variantai (pagal įvairaus aukščio aukštumų parinkimą treniravimosi pratyboms)? Tarptautinio lygio ištvermę lavinančių sportininkų Rufje indekso, Harvardo indekso, PWC 170, maksimalaus deguonies suvartojimo (VO2 ml/min. Kg) modelinės charakteristikos. Pateikite testus ar kontrolinius pratimus savo pasirinktos sporto šakos sportininkų specialiajai ištvermei nustatyti ir vertinti. Pateikite vienų pratybų programą savo sporto šakos sportininkų (nurodyti meistriškumą) specialiajai ištvermei lavinti. Pateikite pedagoginį arba fiziologinį testą savo sporto šakos sportininkų bendrajai ištvermei nustatyti ir vertinti (nurodyti vertinimo kriterijus).
    Sportas, špera(8 puslapiai)
    2009-09-30
  • Sportininkų rengimo technologijos

    Sportininkų rengimo technologija. "Greitumo" egzaminui. Greitumo sąvokos samprata (apibrėžimas). Greitumo sudedamosios dalys (komponentai). Veiksniai lemiantys atskirų greitumo komponentų raišką. Greitumo ir jėgos sąveikos dėsningumas. Energetiniai resursai lemiantys greitumo pasireiškimą. Greičio sąvokos apibūdinimas. Greitumo komponentų įtakos charakteristika 100 m bėgime. Žmogaus judėjimo (bėgimo,ėjimo) greitį lemiantys veiksniai (ne fiziologiniai). Judesių greitumo priklausomybė nuo kūno konstitucijos. Veiksniai, lemiantys kompleksinio greitumo raišką. Paaiškinkite sąvokas "greičio barjeras", "greitumo barjeras". Įvardinkite greitumo raiškos formas sportinėje veikloje (tris formos). Greitumo lavinimo trys etapai. Kas lemia bėgimo greitį iš starto per pirmus 10 metrų. Įvardinkite pagrindines sąlygas skatinančias raumens susitraukimo greičio efektą (8 veiksniai). Pateikite greitumo lavinimo vyksmo struktūros komponentus ( 5 komponentai). Įvardinkite treniruotės priemonių tris grupes greitumui lavinti. Įvardinkite treniruotės krūvio lavinimo pagrindinius (6) komponentus. Krūvio intensyvumo variacijos greitumui lavinti atliekant ciklinius pratimus (trys variantai). Įvardinkite organizmo adaptacijos prie greitumo lavinimo krūvių pagrindinius dėsningumus. Pratimų trukmė lavinant vienkartinio raumens susitraukimo greitį. Paaiškinkite priklausomybę tarp bėgimo greičio didėjimo ir kojos atramos fazės trukmės. Koks santykinis ryšys tarp įvairių šuoliavimo pratimų kojos (kojų) atremties ir kojos atremties bėgant maksimaliu greičiu (įsibėgėjus). Įvardinkite metodines nuostatas paprastai reakcijai lavinti. Įvardinkite metodus kompleksiniam greitumui lavinti. Mergaičių greitumo kaitos mokykliniame amžiuje ypatumai, atsižvelgiant į jų fizinio vystymosi lygius, (sulėtinto, pagreitinto, vidutinio). Berniukų greitumo kaitos mokykliniame amžiuje ypatumai, atsižvelgiant į jų fizinio vystymosi lygius, (sulėtinto, pagreitinto, vidutinio). Psichomotorinės reakcijos nustatymo metodai. Judesių dažnio nustatymo metodai. Testai kompleksiniam greitumui nustatyti. Testai dažniausiai naudojami jaunųjų sportininkų greitumui nustatyti.
    Sportas, špera(6 puslapiai)
    2009-09-30
  • Sporto fiziologija

    Priešstartinė būsena. Subjektyvūs ir objektyvūs pakitimai. PB pasireiškimo mechanizmas. PB specifiškumas. PB tipai. Pagrindiniai fiziologiniai jų skirtumai. Faktoriai nulemiantys konkrečios PB pasireiškimą. PB reguliavimas. Įsidirbimas (ĮSI). ĮSI fiziologinis mechanizmas. ĮSI procese galima išskirti keletą bendrų dėsningumų. ĮSI trukmę nulemia keletas išvardintų faktorių. "Mirties taškas" ir "antrasis kvėpavimas". Pramankštos reikšmė. Pastovioji būklė. Pastoviosios būklės rūšys. Nuovargis. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas. Ciklinio darbo intensyvumo zonos. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas įvairaus intensyvumo cikliniame darbe. Atsigavimas (ATS). Atsigavimui būdingi šie dėsningumai. Atsigavimą atstatančios priemonės. Raumeniniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Vegetaciniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Centriniai nerviniai aerobinę ištvermę nulemiantys faktoriai. Kiti aerobinę ištvermę nulemiantys veiksniai. Aerobinės ištvermės lavinimo fiziologiniai pagrindai. Anaerobinės ištvermės lavinimas. Nuovargio ypatumai statiniame darbe. "Ištvermės slenkstis".
    Sportas, špera(10 puslapių)
    2007-01-11
  • Sporto medicina (3)

    Sportininkų ligos. Sportininkų ligų klasifikacija ir specifinės priežastys. Sportininkų prepatologinės būklės. Lėtiniai infekcijos židiniai. Pervargimas. Persitreniravimas. Persitempimas. Sportininkų staigios mirtys fizinio krūvio metu, priežastys, profilaktika. Sportinės traumos jų klasifikacija. Sportinių traumų išorinės ir vidinės priežastys, profilaktikos pagrindai. Trauminis šokas, jo stadijos. Kraujavimas. Stabdymo būdai. Bintavimas. Atramos judesio aparato sutrikimai. Nervų ir smegenų traumos. Vidaus organų traumos. Ausų, nosies, gerklės ir akių traumos ir pirmoji medicinos pagalba. Trumpalaikis sąmonės netekimas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimų. Trumpalaikis sąmonės netekimas dėl širdies raumens veiklos. Hipoglikemija. Šilumos ir saulės smūgis. Paskendimas. Paskendimas, jo klasifikacija. Šlapias paskendimas gėlame ir jūros vandenyje.
    Medicina, špera(5 puslapiai)
    2006-03-15
  • Sporto medicina (4)

    Sporto medicina, jos turinys ir uždaviniai. Sporto medicinos ryšys su kitais mokslais. Sporto medicinos raida. Tarptautinės sporto medicinos organizacijos. Sporto medicina Lietuvoje, jos raidos etapai ir jų apibūdinimas. Pagrindinės sporto medicinos mokslo kryptys ir problemos. Sporto medicinos centrai ir jų sprendžiami uždaviniai. Dispanserizacijos principai. Sportininkų medicininių tyrimų turinys. Išplėstiniai, etapiniai, einamieji ir operatyvūs medicininiai tyrimai. Klinikiniai, instrumentiniai ir laboratoriniai sportininkų tyrimo metodai. Sportininkų tyrimas funkcinių mėginių metodu. Funkcinių mėginių klasifikacija. Mokymas apie sveikatą, ligas ir patologinius procesus. Etiologija. Išorinės ir vidinės ligų priežastys. Patogenezė. Ligos vystymosi ir eigos ypatumai. Ligų komplikacijos ir liekamieji reiškiniai. Organizmo kova su ligomis. Vietiniai kraujo apytakos sutrikimai. Medžiagų apykaitos sutrikimai. Uždegimo požymiai ir rūšys, svarba ir baigtys. Termoreguliacijos sutrikimai. Fizinis išsivystymas. Fizinis išsivystymas-gyventojų sveikatos rodiklis. Fizinio išsivystymo tyrimas ir vertinimas antroposkopijos metodu. Antropometrija, tai žmogaus kūno matavimas. Kūno masės komponentų ir lyginamojo svorio nustatymas ir vertinimas jūsų sporto šakoje. Sportininkų pėdos būklės tyrimas ir vertinimas. Antropometrinių duomenų vertinimo metodai (indeksų, standartų, koreliacijos). Pagrindinių CNS savybių vertinimas renkant anamnezę. Sportininkų miegas ir jo sutrikimai. Sportininkų CNS funkcinės būklės tyrimas ir vertinimas tiriant judesio latentinį periodą. Koordinacija, jos tyrimas ir vertinimas funkcinių mėginių ir instrumentiniais tyrimo metodais. CNS funkcijos pažeidimai sportuojant. Elektroencefalografija ir jos svarba sporto medicinai. Sportininkų periferinė nervų sistema, jos funkcinės būklės vertinimas ir dažnesni pažeidimai. Sportininkų vegetacinės nervų sistemos funkcinė būklė ir jos pažeidimai. Sportininkų nervų raumenų aparato funkcinės būklės vertinimas tiriant judesių greitį, dažnumą, jėgą ir statinę ištvermę. Elektromiografija, chronaksimetrija ir miotonometrija sporto medicinoje, jų svarba. Raumenų ir atramos judesių aparato susirgimai neracionalių treniruočių pasekoje. Sportinė širdis. Širdies diliatacija ir jos nustatymas rentgenologiniu ir echokardiografiniu būdu. Sportininko širdies raumens funkcinė ir patologinė hipertrofija, jų diagnostika. Sportininkų kardiodinamikos tyrimas ir vertinimas, širdies kontraktilinės faziniai sindromai. Sportininko hemodinamikos tyrimas, vertinimas, ypatumai ramybėje ir krūvio metu. Sportininkų arterinio kraujospūdžio tyrimas. Hipotenzija, ribinė hipertenzija ir hipertenzija. Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės tyrimas ir vertinimas kombinuotu mėginiu. Sportininkų gyvybinės pl. talpos, kvėpavimo raumenų jėgos ir bronchų pereinamumo tyrimas ir vertinimas. Plaučių ventiliacijos tyrimas ir vertinimas sportuojant. Sportininkų kvėpavimo sistemos dažnesni susirgimai. Sportininko virškinimo sistemos ypatumai ir pažeidimai. Sportininko šalinimo sistemos ypatumai ir pažeidimai. Sportininko endokrininės sistemos ypatumai ir pažeidimai. Fizinis darbingumas ir jo nustatymas Harvardo step-testo indeksu. PWC170 mėginys ir jo duomenų vertinimas. Navako mėginys. Maksimalus deguonies sunaudojimo nustatymas ir vertinimas. Įsirėžimo mėginiai ir jų reikšmė sporto medicinoje. Medicininė pedagoginė kontrolė ir jos uždaviniai. Medicininės pedagoginės kontrolės formos. Treniruočių ir varžybų krūvio vertinimas tiriant išorinius nuovargio požymius, kūno masę, pulsą, kraujospūdį ir atliekant ortostatinį mėginį. Medicininės pedagoginės kontrolės instrumentiniai tiesioginio registravimo ir biotelemetriniai metodai. Medicininės pedagoginės kontrolės klinikiniai biocheminiai tyrimai: laktato, ureos, neorganinio fosforo ir šarmų-rūgščių pusiausvyros nustatymas ir vertinimas. Medicininė pedagoginė kontrolė papildomų standartinių ir specifinių krūvių metodais. Medicininė pedagoginė kontrolė kartotinių krūvių metodu. Sportininkų savistaba kaip sudėtinė medicininės kontrolės dalis. Medicininės kontrolės uždaviniai varžybų metu. Varžybų organizavimas pakitusiomis aplinkos sąlygomis. Aklimatizacijos procesai. Medicininės kontrolės ypatumai atvykus į šalto ir šilto klimato sąlygas. Laiko juostų pasikeitimo poveikis sportininko organizmui ir medicininės kontrolės uždaviniai. Kalnuotų vietovių poveikis sportininko organizmui ir medicininės kontrolės uždaviniai. Priešstartinės sportininkų būklės ir medicininės kontrolės uždaviniai. Dopingai ir antidopingo kontrolė. Pagrindinės farmakologinės preparatų grupės priskiriamos dopingui. Kraujo dopingas ir draudžiamos manipuliacijos. Vaistai, kuriems taikomi tam tikri apribojimai. Vaikų, paauglių ir jaunių medicininė kontrolė. Fizinio auklėjimo medicininės grupės. Suaugusių žmonių medicininė kontrolė, jos uždaviniai, tyrimų apimtis, skirstymas į medicinines grupes. Sportuojančių moterų medicininė kontrolė. Seks kontrolė. Jaunų sportininkų medicininė kontrolė. Tolesnio jaunų sportininkų tobulėjimo medicininės indikacijos ir kontraindikacijos. Higieninės darbingumo atgavimo priemonės sporte. Hidroprocedūrų taikymas sportininkų organizmo funkcijų atkūrime. Masažo taikymas sportininko organizmo funkcijų atkūrime. Fizioterapinės darbingumo atkuriamosios priemonės sporte. Farmakologinės priemonės atkuriant sportininko organizmo funkcijas, pagrindinės šių preparatų grupės, jų panaudojimo taisyklės. Sportininkų ligos ir prepatologinės būklės, lėtiniai infekcijos židiniai, jų profilaktika. Ūmus ir lėtinis sportininkų organizmų pertempimas, jų profilaktika ir pirmoji medicininė pagalba. Sportininkų pervargimas ir persitreniravimas, priežastys, požymiai, profilaktika. Sportinės traumos, jų išorinės ir vidinės priežastys. Trauminis šokas, jo stadijos, simptomai, profilaktika ir pirmoji medicininė pagalba. Pirminis žaizdos sutvarkymas ir kraujavimo stabdymas. Atramos judesių aparato traumos ir pirmoji medicininė pagalba. Vidaus organų traumos ir pirmoji medicinos pagalba. Nervų ir smegenų traumos ir pirmoji medicinos pagalba. Ausų, nosies, gerklės ir akių traumos ir pirmoji medicinos pagalba. Trumpalaikis sąmonės netekimas dėl širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimų ir pirmoji medicinos pagalba. Trumpalaikis sąmonės netekimas dėl širdies raumens veiklos sutrikimų ir pirmoji medicinos pagalba. Hipoglikemija sportuojant jos požymiai, priežastys, pirmoji medicinos pagalba. Šilumos ir saulės smūgiai, jų požymiai, skirtumai ir pirmoji medicinos pagalba. Paskendimas, jo klasifikacija, simptomai ir pirmoji medicinos pagalba.
    Medicina, špera(44 puslapiai)
    2006-04-27
  • Sporto psichologija

    Sporto psichologijos objektas ir uždaviniai. Sporto psichologijos istorija. Pavlovo teorija. Sportininko stebėjimas. Sportininko apklausa. Sportininko testavimas. Bihevioristinis sportininko motyvacijos modelis. Motyvai pagal Maslovą ir Herzbergą. Motyvai pagal Kreti ir Muray. Motyvai pagal Puni ir Kalysevą. Motyvai pagal Palaimą ir Hoseką. Sportininko asmenybės samprata ir struktūra. Periferinės sportininko asmenybės teorijos. Konstitucinės sportininko asmenybės teorijos (Seldono ir Krecmerio teorijos). Socialinės sportininko asmenybės teorijos. Dispozicinės teorijos. Psichodinaminės teorijos. Sportininko agresijos samprata ir rūšys. Agresijos socialinio išmokimo teorija. Biologinė ir frustracijos (agresijos) teorija. Sportininkų agresijos tyrimų apibūdinimas ir rekomendacijos agresijai valdyti. Nerimo samprata. Nerimo ir pasiekimų poreikio ryšys. Nerimas ir sportinės veiklos sėkmė. Sportininko baimės samprata ir jos rūšys. Psichologiniai metodai nerimui ir baimei įveikti. Valios ir valios veiksmų apibūdinimas. Sportininko valios savybės. Sunkumai, kuriuos sportininkui reikia įveikti valios pastangomis. Psichologinės rekomendacijos lengvaatlečių valiai ugdyti. Sportininkų psichologinio rengimo bei varžybinės parengties būsenos samprata. Sportininko psichologinio rengimo varžyboms stadijos. Neigiamų ir teigiamų sportininko būsenų apibūdinimas. Sportininko psichinės energijos samprata, santykis tarp psichinės energijos ir sportinio pasirodymo. Streso apibūdinimas ir dvi streso formulės. Somatiniai streso įveikimo būdai: autogeninė, relaksacijos treniruotė, kiti metodai. Kognityvieji streso įveikimo būdai: minčių stabdymas ir racionalusis mąstymas. Sportininko temperamento tipų apibūdinimas. Sportinės taktikos ir strategijos taktinio rengimo, taktinio plano samprata. Sportininko taktinis mąstymas.
    Psichologija, špera(5 puslapiai)
    2007-01-12
  • Sporto teorija

    Sporto sąvokos apibūdinimas, funkcijos. Sporto vieta visuomenėje, pagrindinės sporto rūšys. Sporto treniruotės charakteristika ir uždaviniai. Sporto treniruotė. Sporto treniruotės principai. Sporto treniruotės priemonės. Treniruotės krūvio charakteristika ir komponentai. Išorinis ir vidinis treniruotės krūvis. Treniruotės krūvio apimtis ir intensyvumas. Krūvis-nuovargis-atsigavimas – sudėtinės fizinio krūvio dalys. Optimalus treniruotės krūvis, adaptacija. Liekamasis ir kumuliatyvinis treniruočių efektas. Treniruotės sudarymo principai (pagal kryptingumą, pobūdį ir poveikį). Sporto treniruotės pagrindinių struktūrinių grandžių charakteristika (ciklas, etapas, periodas). Parengiamojo periodo charakteristika. Varžybinio periodo charakteristika. Pereinamojo periodo charakteristika. Pratybos – pagrindinis struktūrinis treniruotės vienetas. Mikrostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Mezostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Makrostruktūros apibūdinimas ir uždaviniai. Metinio treniruočių ciklo sudarymo principai. Tiesioginio pasirengimo varžybinio etapo charakteristika. Sporto treniruotės struktūra ir turinys. Sportininkų techninis rengimas. Sportininkų taktinis rengimas. Sportininkų psichologinis rengimas. Sportinės formos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "greitumas" ir jos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "jėga" ir jos apibūdinimas. Fizinė ypatybė "ištvermė" ir jos apibūdinimas. Ištvermės rūšys pagal mechaninės energijos gamybos būdą. Ištvermės ugdymo metodai ir jų charakteristika. Treniruočių proceso kontrolė ir valdymas. Modeliai sporte.
    Sportas, špera(5 puslapiai)
    2007-11-12
  • Sprendimų teorija

    Sprendimų priėmimo pagrindimas sąvokos. Skirtingų vadybos teorijų požiūris į sprendimo procesą. Sprendimų priėmimo procesų etapai ir sprendimo priėmimo lygmenys. Sprendimų priėmimo metodai. Sprendimų priėmimas neapibrėžtumo sąlygomis.
    Vadyba, špera(8 puslapiai)
    2006-11-23
  • Staklės

    Stabdžiai. Staklių mechanizmų kinematinių grandinių skaičiavimas. Judesių suteikimo mechanizmai. Staklių gitaros ir jų keičiamųjų krumpliaračių parinkimas. Belaipsnio reguliavimo pavaros ir mechanizmai. Greičių variatoriai. Diferencialiniai mechanizmai. Reversavimo mechanizmai. Krumpliastiebinės pavaros. Universaliosios dalijimo galvutės ir dalijimo stalai. Griebtuvai ir spraudikliai. Ruošinių ir įrankių tvirtinimo gręžimo staklėse įranga. Apvaliojo šlifavimo staklės. Becentrinis šlifavimas. Išbaigimo staklės. Tekinimo peiliai. Tekinimas. Tekinimo procesas. Pjovimo gylis. Pjovimo jėgos ir galingumas tekinant. Pjovimo parametrų ryšys. Reikalingų apdirbimo sąlygų parinkimas. Drožlės susidarymas. Dilimas ir patvarumas. Tepimo aušinimo medžiagos, jų paskirtis.
    Mechanika, špera(9 puslapiai)
    2005-10-26
Puslapyje rodyti po