Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Sporto psichologija
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Sporto psichologija

  
 
 
1234
Aprašymas

Sporto psichologijos objektas ir uždaviniai. Sporto psichologijos istorija. Pavlovo teorija. Sportininko stebėjimas. Sportininko apklausa. Sportininko testavimas. Bihevioristinis sportininko motyvacijos modelis. Motyvai pagal Maslovą ir Herzbergą. Motyvai pagal Kreti ir Muray. Motyvai pagal Puni ir Kalysevą. Motyvai pagal Palaimą ir Hoseką. Sportininko asmenybės samprata ir struktūra. Periferinės sportininko asmenybės teorijos. Konstitucinės sportininko asmenybės teorijos (Seldono ir Krecmerio teorijos). Socialinės sportininko asmenybės teorijos. Dispozicinės teorijos. Psichodinaminės teorijos. Sportininko agresijos samprata ir rūšys. Agresijos socialinio išmokimo teorija. Biologinė ir frustracijos (agresijos) teorija. Sportininkų agresijos tyrimų apibūdinimas ir rekomendacijos agresijai valdyti. Nerimo samprata. Nerimo ir pasiekimų poreikio ryšys. Nerimas ir sportinės veiklos sėkmė. Sportininko baimės samprata ir jos rūšys. Psichologiniai metodai nerimui ir baimei įveikti. Valios ir valios veiksmų apibūdinimas. Sportininko valios savybės. Sunkumai, kuriuos sportininkui reikia įveikti valios pastangomis. Psichologinės rekomendacijos lengvaatlečių valiai ugdyti. Sportininkų psichologinio rengimo bei varžybinės parengties būsenos samprata. Sportininko psichologinio rengimo varžyboms stadijos. Neigiamų ir teigiamų sportininko būsenų apibūdinimas. Sportininko psichinės energijos samprata, santykis tarp psichinės energijos ir sportinio pasirodymo. Streso apibūdinimas ir dvi streso formulės. Somatiniai streso įveikimo būdai: autogeninė, relaksacijos treniruotė, kiti metodai. Kognityvieji streso įveikimo būdai: minčių stabdymas ir racionalusis mąstymas. Sportininko temperamento tipų apibūdinimas. Sportinės taktikos ir strategijos taktinio rengimo, taktinio plano samprata. Sportininko taktinis mąstymas.

Ištrauka

1.Sporto psich. objektas ir uzdaviniai.S.psich.-tai mokslas,kuris nagrineja sportininko psichikos desningumus,pasireiskiancius specifinemis kuno kulturos ir sporto salygomis.Sp.psich. objektas-sportininko psichikos desningumai.Uzdaviniai:1.tirti sport.veikla.a)bendruosius sportines veiklos desningumus;b)specifinius konkrecios sporto sakos desningumus. 2.tirti sport.asmenybe.a)tiria benrduosius sport.asmenybes ypatumus;b)specifinius sport.bruozus,priklausomai nuo sporto sakos. Pirmosios grupes uzdaviniai kirti tam,kad butu padidintas sporto treniruotes veiksmingumas,o antrosios grupes uzdaviniai siejami su sport.asmenybes ugdymo problemomis.Abejais uzd.siekiami kuo geresni sportiniai rezultatai.
2.Sporto psich.istorija,Pavlovo teorija.Pirmasisi sporto psich. savoka pavartojo XXa.siuolaikiniu olimpiniu zaidyniu ikurejas Pjeras de Kubertenas.1913m,Lozanoje,kai buvo surengtas pirmasis s.pscih.kongresas.Pirmieji stambus sios srities veikalai pasirode XXa,treciuoju desimtmeciu.Sioje srityje pirmavo dvi salys:Jav ir vokietija.Jav sporto pscih.tevu laikomas Grifikas.Didziausia itaja sporto psich.raidai suteike pirmasis pasaulinis sporto psich. kongresas,kuris vyko Romoje 1965m.Lietuvoje sporto psich.pradeta pletoti,bei populiarinti XXa,septintuoju desimtmeciu LKKI ped.ir psich.katedroje.Lietuvos sporto psich.tevu laikomas Jurgis Palaima.Jo nuopelnas-sportines motyvacijos teorija./ Pavlovas pagal nervu sistemos tipa zmones suskirste i stiprius ir silpnus.Silpni sportininkai(silpna nervu sistema)-melancholikai. Stiprus sportininkai(stipri nervu sist.)I.stiprios nervu sist.zmones gali buti:a)paslankus-sangvinikai;b)nepaslankus-flegmatikai.II.Be pusiausvyros-cholerikai. Si teorija nera visai priimtina,nes zmones yra skirstomi I stiprius ir silpnus,gerus ir blogus,o tai nera tikslu,nes visi temperamento tipai turi ir privalumu ir trukumu.
3.Sportininko stebejimas.Tai tikslingas duomenu registravimo budas,organizuotas elgesio suvokimas.Yra 2 stebejimo rusys:1.stebejimas naturaliomis salygomis;2.stebejimas kontroliuojamomis salygomis.Stebedamas sport.elgesi tyrejas privalo nesikisti I ivykiu eiga,bei stebimasisi turi neitarti kad yra stebimas.toks stebejimas dazniausiai taikomas sportuojanciu vaiku elgesiui fiksuoti.Vienas is sio budo variantu yra vadinamas isprovokuotu stebejimus-taiplaningas,tikslingai sudarytu situaciju stbejimas.tokios situacijos dazniausiai yra sudaromos naturalioje aplinkoje Ir yra panasios I naturalias salygas.Jo metu tiriamasis visiskai neitaria kad yra stebimas ir jis elgiasi naturaliai-kas ir yra savrbiausia taikant stebejima.Toks budas dazniausiai taikomas tada,kai stebimas sport.socialinis elgesys.Yra dar vienas naturalios elgsenos stebejimo variantas,kai turejas bando tapti grupes nariu ir stebeti kitu nariu elgesi is vidaus. Stebejimas kontr.salygomis,kai tyrejas stengiasi keisti tyrimo salygas.negalima sio stebejimo vadinti eksperimentu,nes eksperimentas dazniausiai atliekamas labaratorijoje,naudojantis specialiomis uzduotimis ir aparatura. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-12
DalykasPsichologijos špera
KategorijaPsichologija
TipasŠperos
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis22.92 KB
AutoriusGytesa
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sporto psichologija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 5 puslapiai 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą