Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Autoriaus rašto darbai

Autoriaus rašto darbai ( darbai)

Rūšiuoti pagal
  • A. Gučas "Psichologijos raida Lietuvoje"

    Alfonso Gučo knygos "Psichologijos raida Lietuvoje" konspektas. Evoliucionizmo ir materializmo plitimas. Individualios psichikos vystymosi klausimai. Evoliucionistinės psichologijos poveikis pedagogikai. Nesutarimai XX amžiaus pradžios idealistinėje psichologijoje sąmonės klausimu. Vydūno pažiūros sąmonės klausimu ir jų kritika. Bytauto kritiškas požiūris į Vunto sąmonės koncepciją. Materialistinė mintis sąmonės klausimu po 1905–1907 metų. Eksperimentinis psichologijos problemų gvildenimas XX amžiaus pradžioje. Vunto reikalavimų psichologiniam eksperimentui kritika. Reakcijų latentinio laiko tyrimai ir iš jų kilusi suvokimo fiziškumo problema. Judėjimo suvokimo teorijų kritika. Individualių psichologinių skirtumų problema. Vaiko psichologija ir jos įtaka sprendžiant mokymo ir auklėjimo klausimus. Periodinės mokytojų spaudos požiūris į psichologinio tyrimo metodus. Vaiko psichikos prigimties problema. Mokymo ir auklėjimo klausimų svarstymas. Ryšium su vaiko psichikos ypatumų pažinimu. Vaiko psichologijos įtaka diskusijai vadovėlių klausimu.
    Psichologija, konspektas(13 puslapių)
    2010-07-09
  • Ar gali žmogus pakeisti savo likimą?

    Filosofijos esė tema ar gali žmogus pakeisti likimą. Likimas. Žmogaus elgesys. Gamtos ir socialiniai dėsniai.
    Asmenybės psichologija, esė(4 puslapiai)
    2010-07-09
  • Aristotelis "Apie sielą" (3)

    Aristotelio knygos "Apie sielą" konspektas. I skyrius. Psichologijos reikšmė. Pagrindinės psichologijos problemos ir jų nagrinėjimo sunkumai. II skyrius. Istorinė apžvalga. Aristotelio pirmtakų pažiūros į sielą. III skyrius. Demokrito, Platono ir kt. Senovės filosofų pažiūrų kritika: siela nėra pats save judinąs pradas. IV skyrius. Pitagoriečių ir kai kurių platonizmo teorijų kritika: siela nėra nei harmonija, nei pats save judinąs skaičius. Aristotelis kritikuoja Empedoklio ir Demokrito teorijas. V skyrius. Juntančioji siela. VI skyrius. Juslių objektai: daiktų savybinės ypatybės, atsitiktinės ir bendrosios juntamosios savybės. VII skyrius. Regėjimas ir jo objektai. VIII skyrius. Klausa ir jos objektai. Balsas. IX skyrius. Uoslė ir jos objektai. X skyrius. Skonis ir jo objektai. XI skyrius. Lytėjimas ir jo objektai. XII skyrius. Jutiminio suvokimo esmė. Trečioji knyga. I skyrius. Kodėl yra tik penkios juslių rūšys? Bendrosios juslės sąryšis su kitomis juslėmis ir jos pirminė funkcija. Atskirų juslių skirtumai ir reikšmė daiktų pažinimui. II skyrius. Kitos bendrosios juslės funkcijos, aktualaus pojūčio ir juntamojo objekto formos sutapimas. Kuria prasme jutimams yra būdingas tam tikras proporcingumas? III skyrius. Kuo skiriasi mąstymas nuo jutiminio suvokimo? Vaizduotė, jos funkcijos ir skirtumas nuo jutiminio suvokimo ir nuo mąstymo. Tommi komentaras. VIII balsas. X skonis.
    Senovės filosofija, konspektas(13 puslapių)
    2010-07-09
  • Elgesio adaptacinė funkcija

    Įvadas. Tikslas ir bus atskleisti pačias originaliausias, gudriausias adaptacijas. Neandartalietis. Liūtai ir hienos. Susitikimas su žuvininkais. Zebrai. Priešistorinis pasaulis. Sonoros dykuma. Paukščių tuoktuvės. Abisinijos vilkė. Protingi iš prigimties. Gyvūnų protas. Primatai. Beždžionės. Žmogbeždžionės. Išvados.
    Biologinė psichologija, namų darbas(8 puslapiai)
    2010-07-09
  • Filosofijos įvadas (5)

    Pasaulio prigimties (daiktų prado) problema ikisokratikų filosofijoje (Talis, Anaksimenas, Herakleitas, Anaksimandras, Parmenidas, Zenonas). Pitagorininkai ir Demokritas. Platono filosofija: idėjų teorijos ir anamnezės sampratos. Aristoteliškoji Platono kritika. Būties hierarchijos problema antikoje ir viduramžiais (Platonas, Aristotelis, Eriugena, Šv. Tomas Akvinietis). Realizmo ir nominalizmo ginčo esmė ir atstovai. Ontologinis ir kosmologinis Dievo būvimo įrodymai. Būties problema šiuolaikinėje filosofijoje (F. Nietzsche, E. Husserlis, M Heideggeris). Substancijos problema naujųjų laikų filosofijoje (R.Descartes, T.Hobbes, J. La Mettrie, G. Berkeley ir kt.). Grynasis protas ir pasaulinis protas, arba metafizikos problema I. Kanto ir G. Hegel filosofijoje. Racionalizmo ir empirizmo ginčas N. laikų filosofijoje (R. Descartes, J. Locke, D. Hume ir kt.). I. Kanto apriorizmo sąvoka. Apriorizmo problema arba negandos pokantinėje filosofijoje. Klasikinė tiesos samprata ir akivaizdumo teorija. Loginės darnos teorija ir pragmatinė tiesos samprata. Tiesa ir tikimybė. Mokslo žinių struktūra. Determinizmo problema: finalizmas ir kauzalizmas. Determinizmas, indeterminizmas, žmogaus laisvė. Determinizmas, indeterminizmas ir tikimybinis aprašymas. Socialinių reiškinių determinacijos problema. Pozityvistinės filosofijos bruožai (A.Comte). T.Khuno mokslo raidos samprata. I. Lakatoso mokslo raidos samprata. P. Feyerabendo "epistemologinio anarchizmo" samprata. K. Popperio mokslo metodo ir raidos sampratos. Empirizmo prasmės kriterijaus klausimo svarstymas loginiame empirizme ir kritiniame racionalizme. Mokslo metodo problema: dedukcionizmas ir indukcionizmas.
    Filosofija, konspektas(18 puslapių)
    2010-07-09
  • Panumo srities ir horopterio nustatymas bei binokulinės konkurencijos tyrimas

    Įvadas. Praktikos darbo tikslai: Nustatyti tiriamosios Panumo srities ribas (artimąją ir tolimąją), bei horopterį. Nustatyti, ar kuri nors tiriamosios akis dominuoja kitos atžvilgiu. Jei dominuoja, tai kuri. Metodika. Tiriamieji. Aparatūra. Instrukcija tiriamajai. Darbo eiga. Pirmoji tyrimo dalis: Panumo artimosios, tolimosios srities ribų ir horopterio padėties nustatymas. Antroji tyrimo dalis: Akių konkurencijos tyrimas. Naudotos formulės. Rezultatai. Pirmoji tyrimo dalis: panumo artimosios, tolimosios srities ribų ir horopterio padėties nustatymas. Rezultatų aptarimas. Antroji tyrimo dalis: akių konkurencijos tyrimas. Rezultatų aptarimas.
    Psichologija, laboratorinis darbas(9 puslapiai)
    2010-07-10
  • Psichofiziologijos įvadas

    Kas yra psichofiziologija. Jos objektas ir pagrindiniai uždaviniai. Psichikos ir smegenų santykio problema. Smegenų vaidmuo organizmo reakcijoms, jų valdymui. Nervu sistemos struktūra. Simpatinė ir parasimpatinė nervų sistema. Smegenų skilveliai ir jų funkcijos. Nervų sistemos organizacija. Vienmodalinės, polimodalinės ir kitos smegenų struktūros ir jų funkcinė reikšmė. Nuo pojūčių iki suvokimo. Periferinė nervų sistema. Elektrinis galvos smegenų aktyvumas. Neuronas, jo sandara, transmembraninis potencialas, sinapsė, signalo tarp neuronu perdavimas. Neuronu tipai. Neurotransmiteriai, jų rūšys, septyni mechanizmai moduliuojantys sinapsinio ryšio efektyvumą. Deil'o principas. Hormonai. Miego funkcijos. Miego psichologija. Miego sutrikimai. Biofeedback. Streso panaudojimas poligrafijoje. Alkis ir troškulys. Troškulys. Temperatūros reguliavimas. Atmintis. Elektroencefalograma (EEG). Sukeltiniai potencialai. Magnetoencefalografija - (MEG). Tomografija. Elektromiograma (EMG). Akių judesių matavimo metodai. Narkotikai.
    Medicina, konspektas(28 puslapiai)
    2010-07-10
  • Reakcijos laiko priklausomybės nuo stimulo modalumo, kokybės bei tiriamojo rankiškumo tyrimas

    Praktikos darbas Nr. 1. Santrauka. Įvadas. Eksperimentų, kuriuose tiriamas RL, rūšys. Vidutiniai reakcijos laikai. Ryšys tarp RT ir stimulo informacijos. Perspėjimai apie artėjantį stimulą. Nuo individo priklausantys faktoriai, kurie daro įtaką reakcijos laikui. Stimulo modalumas ir kokybė. Metodika. Praktinio darbo tikslai. Tiriamieji. Eksperimentinė grupė. Aparatūra. Tyrimo eiga. Naudotos formulės. Rezultatai ir jų aptarimas. Sutrumpinimai. Išvados. Priedai (1).
    Psichologija, namų darbas(17 puslapių)
    2010-07-09
  • Regimojo dėmesio apimties priklausomybės nuo stimulo dydžio ir įprasminimo tyrimas

    Santrauka. Įvadas. Bendra informacija apie dėmesį ir skaitymą. Dėmesio rūšys. Dėmesio davybės. Akies judesių rūšys. Teorijos, aiškinančios akių judesius. Regimojo dėmesio apimties priklausomybė nuo stimulo dydžio. Regimojo dėmesio apimties priklausomybė nuo stimulo įprasminimo. Tiriamojo darbo tikslai. Nustatyti regimojo dėmesio apimties priklausomybę nuo stimulo dydžio. Nustatyti regimojo dėmesio apimties priklausomybę nuo stimulo įprasminimo. Tyrimo metodika. Instrukcija tiriamajam. Priemonės ir aparatūra. Tyrimo eiga. Rezultatai ir jų aptarimas. Regimojo dėmesio apimties priklausomybė nuo stimulo dydžio. Antra tyrimo dalis: dėmesio apimties priklausomybė nuo stimulo įprasminimo. Išvados.
    Psichologija, laboratorinis darbas(27 puslapiai)
    2010-07-10
  • Regos apatinio absoliutinio slenksčio tyrimas adaptacijos tamsai metu

    Santrauka. Įvadas. Bendrai apie adaptaciją tamsai. Neurofiziologiniai mechanizmai. Lazdelės ir kūgeliai. Faktoriai, veikiantys tamsinę adaptaciją. Metodika. Darbo tikslas. Stebėti, kaip keičiasi regos sistemos jautrumas šviesai tesiąnt adaptaciją tamsoje. Išsiaiškinti vienos akies apšvietimo poveikį kitos akies jautrumui. Tiriamoji. Eksperimentinė grupė. Aparatūra. Instrukcija tiriamajai. Bandymo eiga. Rezultatų apdorojimas. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Regos sistemos jautrumo šviesai didėjimas. Jautrumo didėjimo netolygumas. Sensibilizacijos ar desensibilizacijos afektas? Tiriamojo psichinė būklė ir kiti galimai įtaką darę veiksniai. Išvados. Priedai (1).
    Psichologija, laboratorinis darbas(18 puslapių)
    2010-07-09
  • Sociologijos įvadas

    Įvadas. Sociologijos apibrėžimas. Sociologinės perspektyvos bruožai. Sociologinių žinių naudingumas. Sociologijos pradininkai: Auguste Comte, Emile’is Durkheimas, Karlas Marxas, Maxas Weberis. Kultūra. Sociologinė kultūros samprata. Visuomenės ir kultūros santykis. Kultūros komponentai: simboliai, kalba, vertybės, normos, materialiniai artefaktai. Kultūrų įvairovė: subkultūros, kontrkultūros. Kultūros tyrimai: kultūrinis reliatyvizmas ir etnocentrizmas. Socializacijos sąvokos apibrėžimas. Pirminė, antrinė socializacija. Resocializacija. Socialiniai vaidmenys. Socialinis ir asmeninis identitetas. Socializacijos veiksniai. Ikimodernios visuomenės, joms būdingi bruožai. Industrinės visuomenės. Industrializacija. Globali raida: Pirmasis, Antrasis ir Trečiasis pasauliai. Naujos industrinės šalys. Socialinė kaita ir jos priežastys (fizinė aplinka, politinė organizacija, kultūros veiksniai). Socialinė kaita moderniuoju laikotarpiu (ekonominės, politinės ir kultūrinės įtakos). Socialinė sąveika. Kasdienio gyvenimo tyrimo svarba. Mikrosociologija ir makrosociologija. Neverbalinis bendravimas: veidas, emocijos ir gestai. Nefokusuota ir fokusuota sąveika (susidūrimai), riboženkliai. Įspūdžio valdymo dramaturginė analizė: socialinis vaidmuo, priskirtas ir pasiektas statusas, pagrindinis statusas, scena, užkulisiai. Socialinis tikrovės konstravimas. Mainų teorija. Asmeninė erdvė. Sąveikos laike ir erdvėje. Grupes ir organizacijos. Grupės samprata. Pirminės ir antrinės grupės. Grupių funkcijos. Grupės dydis ir struktūra. Charizminės grupės. Gemeinschaft ir Gesellschaft tipo santykiai. Organizacijos samprata. Totalinės organizacijos. Savanoriškos organizacijos. Biurokratinės organizacijos. Max’o Weberio idealus biurokratijos tipas. Neformalūs santykiai organizacijoje. Biurokratijos disfunkcijos. Mechanistinės ir organinės sistemos. Idealaus biurokratijos tipo bruožai (M. Weberis). Michelio Foucault organizacijų teorija. Japoniškas organizacijos modelis. Valdymo transformacija. Tinklaveikos organizacijos. Adhokratija. Postmodernioji organizacija. "Makdonaldizacija". Lytis. Lyties ir socialinės lyties sąvokos. Biologiniai ir socialiniai skirtumai tarp lyčių. Lyčių vaidmenys. Lyčių socializacija. Lyčių nelygybė. Lyčių nelygybės aiškinimas. Moteriškumai, vyriškumai ir santykiai tarp lyčių: Connellio lyčių tvarka, vyriškumo transformacijos. Socialiniai poveikiai seksualinei elgsenai. Seksualumas Vakarų kultūroje. Homoseksualumas. Homoseksualumo tipai. Požiūriai į homoseksualumą. Prostitucija. Prostitucijos aiškinimai. Šeima. Sąvokos: giminystė, santuoka, šeima. Šeimų formos. Šeimos klasifikacijos. Santuokos formos. Šeimos modelių kaitos tendencijos Lietuvoje Deviacija. Deviacijos samprata. Biologiniai deviacijos (nusikaltimų) aiškinimai. Psichologiniai deviacijos aiškinimai. Funkcionalizmo teorijos: Nusikaltimas ir anomija. Mertono deviacijų klasifikacija. Interakcionizmo teorijos: Diferencinio ryšio teorija. Stigmatizacijos teorija. Konfliktų teorijos: "naujoji kriminologija". Naujasis kairysis realizmas, kontrolės teorija. Oficialios nusikalstamumo statistikos trūkumai. Viktimizacijos tyrimai. Nusikaltimų aukos ir kaltininkai: Lytis ir nusikaltimas. Nusikaltimai prieš homoseksualus. Jaunimas ir nusikaltimai. Baltųjų apykaklių nusikaltimai. Organizuotas nusikalstamumas. Kalėjimai: atsakas į nusikaltimus? Socialinės kontrolės būdai ir sistemos. Socialinė nelygybė ir stratifikacija. Socialinės stratifikacijos samprata. Stratifikacijos sistemos. Karlo Marxo klasių teorija. Maxo Weberio stratifikacijos teorija. Daviso ir Mooro stratifikacijos teorija. Eriko Wrighto klasių teorija. Klasių matavimas: dažniausiai taikomi klasinės padėties rodikliai. Klasė ir gyvenimo būdas. Lytis ir stratifikacija. Socialinis mobilumas: vertikalus, horizontalus, vidinis kartos, kartų. Socialinės stratifikacijos tyrimai pokomunistinėje Lietuvoje. Religija. Religijos apibrėžimas. Religijų įvairovė: totemizmas ir animizmas, judaizmas, krikščionybė, islamas, induizmas, budizmas, konfucianizmas, daosizmas. Religija klasikų darbuose: Marxo, Durkheimo ir Weberio religijos teorijos, jų vertinimas. Religinių organizacijų tipai: bažnyčios ir sektos, denominacijos ir kultai. Sekuliarizacijos tezė. Sekuliarizacijos matmenys. Religinių pokyčių aiškinimai racionalaus pasirinkimo paradigmoje. Naujieji religiniai sąjūdžiai. Wallis NRS klasifikacija. Religinis fundamentalizmas. Islamiškasis, Krikščioniškasis fundamentalizmai. Politinė sistema. Sąvokos: vyriausybė, politika ir galia. Modernios valstybės išskirtiniai bruožai: suverenitetas, pilietybė, nacionalizmas. Politinio valdymo tipai: monarchija, demokratija, autoritarizmas. Marshall išskirti teisių tipai. Pasaulinė liberaliosios demokratijos sklaida: komunizmo žlugimas, liberaliosios demokratijos populiarumo priežastys, demokratijos paradoksas. Demokratinio elito teorijos prieš pliuralistines teorijas. Demokratijos būklės diagnostika. Partinė sistema. Pilietinė visuomenė ir politinė kultūra. Ekonominė sistema. Ką tiria ekonomikos sociologija? Pagrindiniai ekonomikos sociologijos teiginiai. Darbo samprata. Darbo reikšmė žmonių gyvenime. Užimtumo raidos tendencijos. Darbo pasidalinimas moderniose visuomenėse. Darbas ir lytis. Darbas ir šeima. Nedarbas ir jo neigiamos pasekmės. Nedarbo analizė. Netikrumas dėl darbo ir jo pasekmės. Kas yra vartojimas vartotojų visuomenėje? Sociologinės teorijos aiškinančios vartotojų visuomenę. Kūno sociologija. Kas yra vadinama tradicine, o kas alternatyvia medicina? Kas yra biomedicinos sveikatos modelis? Ką tiria kūno sociologija? Socialinis sveikatos pamatas: socialinė epidemiologija. Klasė ir sveikata. Lytis ir sveikata. Biomedicinos sveikatos modelis. Sociologiniai požiūriai į sveikatą ir ligą. Socialiniai pokyčiai. Maištas. Minios ir kitos kolektyvinio veiksmo formos. Socialiniai judėjimai. Jų klasifikacija. Socialinių judėjimų sąlygos. Globalizacijos matmenys: skatinantys veiksniai ir priežastys. Diskusijos dėl globalizacijos. Globalizacijos poveikis žmonių kasdieniam gyvenimui. Globalizacija ir rizika. Globalizacija ir nelygybė. Urbanizacija ir urbanizmas. Miesto sociologijos tyrimų sritis. Urbanizacijos teorijos: Čikagos mokykla; urbanizacija ir sukurtoji aplinka; urbanizacija ir socialiniai judėjimai. Čikagos mokykla (R. Parkas, E. Burgessas, L. Wirthas). Miestai ir skurdas, nusikaltimai, tarša. Vakarų miestų raidos tendencijos: priemiesčių susidarymas, senųjų miestų centrų nykimas, miesto konfliktai, miestų atnaujinimas. Miestai besivystančiose šalyse. Miestai ir globalizacija: globaliniai didmiesčiai, didmiestis ir periferija, globalinis didmiestis ir nelygybė Sociologinis tyrimas. Ar sociologija yra mokslas? Tyrimo procesas. Socialinių reiškinių priežasčių nustatymo sudėtingumas. Informacijos rinkimo metodai. Empirinio tyrimo ir teorijos ryšys. Žiniasklaida ir komunikacijos. Sąvokos: žiniasklaida, viešoji nuomonė. Televizijos poveikis. Informavimo priemonių teorijos. Naujųjų komunikacijų technologija. Internetas. Žiniasklaida ir imperializmas. Teisinio žiniasklaidos reguliavimo problema. Pasaulio gyventojų gausėjimas. Kas yra demografija? Kokia gyventojų kaitos dinamika? Pagrindinės demografijos sąvokos. Kas yra demografinė pareiga? Būsimo gyventojų gausėjimo prognozės. Sociologijos teorija. Paradigmos ir teorijos sąvokos. Šiuolaikinės sociologijos teorinės paradigmos. Teorinės dilemos.
    Sociologija, konspektas(41 puslapis)
    2010-07-09
  • Sociologijos įvadas (2)

    Konspektas pagal Anthony Giddens "Sociologija" vadovėlį. Sociologijos teorijos 1 – klasikinė sociologija. A. Comte. K. Marxas. H. Spenceris. E. Durkheimas. M. Weberis. Sociologijos teorijos 2 – šiuolaikinės teorijos. Fenomenologija. Etnometodologija. Simbolinis interakcionizmas. Postmodernizmas. Socialinė demografija. Demografija. Gimstamumas. Mirtingumas. Migracija. Socializacija. Resocializacija. Grupės ir organizacijos. Deviantinis elgesys ir socialinė kontrolė. Socialinės kontrolės sampratos. Marginalumas. Socialinė stratifikacija. Dominuojančios šiuolaikinės socialinės stratifikacijos teorijos. Socialiniai institutai: šeima. Šeima. Gyventojai pagal šeimyninę padėtį Lietuvoje. Socialiniai institutai: švietimas.
    Sociologija, konspektas(14 puslapių)
    2010-07-10
  • Spalvų sulyginimas, spalvų suvokimo ribinio jautrumo nustatymas, spalvinio kontrasto tyrimas

    Įvadas. Darbo tikslai: Darbo tikslai: Nustatyti, ar tiriamoji turi spalvinio regėjimo sutrikimų. Įvertinti tiriamosios spalvų sulyginimo tikslumą įvairioms spalvoms, maišant dvi ir tris spalvas. Nustatyti tiriamosios ribinį jautrumą įvairioms spalvoms. Nustatyti fono įtaką tiriamosios spalvų suvokimui. Metodika. Instrukcijos tiriamajai. Darbo eiga. Skaičiavimuose naudojamos formulės. Rezultatų apdorojimas. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Išvados. Priedai (1).
    Psichologija, laboratorinis darbas(10 puslapių)
    2010-07-10
  • Stroop efekto tyrimas

    Įvadas. Darbo tikslai: Nustatyti, ar skiriasi reakcijos laikas reaguojant į stimulo prasmę, kai stimulo prasmė ir spalva skiriasi; Nustatyti, ar skiriasi reakcijos laikas reaguojant į stimulo spalvą, kai stimulo spalva ir prasmė skiriasi. Metodika. Tiriamieji. Aparatūra. Instrukcija tiriamajam. Tyrimo eiga. Naudotos formulės. Duomenų apdorojimas. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Išvados. Priedai.
    Biologinė psichologija, laboratorinis darbas(9 puslapiai)
    2010-07-09
  • Šatrijos Ragana (5)

    PowerPoint pristatymas. Šatrijos Ragana. Kilmė. Rašytojos kūryba. Kūrybos stilius. Pasakojimo būdai. Svarbiausi Šatrijos Raganos kūriniai. Apysakos ir apsakymai. Apysaka "Sename dvare". Apysakos pagrindą sudaro. Kūrinio meninė visuma. Mamatė. Pasakojimo būdas. Apysaka "Sename dvare".
    Lietuvių literatūra, pristatymas(22 )
    2010-07-09
  • Vėberio-Fechnerio dėsnio patikrinimas (2)

    Įvadas. Eksperimentinio darbo tikslas: Patikrinti, ar galioja Vėberio-Fechnerio dėsnis tiriant 400 pikselių, 200 pikselių, 100 pikselių, 50 pikselių ilgio tieses ir jų pokyčius. Tyrimo metodika. Tiriamieji. Darbo priemonės. Instrukcija tiriamajai. Tyrimo eiga. Skaičiavimuose naudotos formulės. Duomenų tvarkymas. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Išvados. Priedai.
    Psichologija, referatas(9 puslapiai)
    2010-07-09