Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Vėberio-Fechnerio dėsnio patikrinimas (2)
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Vėberio-Fechnerio dėsnio patikrinimas (2)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Eksperimentinio darbo tikslas: Patikrinti, ar galioja Vėberio-Fechnerio dėsnis tiriant 400 pikselių, 200 pikselių, 100 pikselių, 50 pikselių ilgio tieses ir jų pokyčius. Tyrimo metodika. Tiriamieji. Darbo priemonės. Instrukcija tiriamajai. Tyrimo eiga. Skaičiavimuose naudotos formulės. Duomenų tvarkymas. Rezultatai. Rezultatų aptarimas. Išvados. Priedai.

Ištrauka

XIX amžiaus viduryje buvo padaryta išvada, kad žmogaus psichinius reiškinius reiktų matuoti panašiai, kaip kad fizikai matuoja fizikinius reiškinius. Pirmiausia imta matuoti elementarius psichinius reiškinius – pojūčius (Bagdonas, 1977 18 ). Mums yra svarbu pastebėti stimulus, kurie sukelia pojūčius, bet kartais daug svarbiau yra įvertinti tų stimulų skirtumą, pavyzdžiui, nustatyti, kuris iš dviejų garsų yra stipresnis. Todėl mūsų sensorinė sistema pasižymi tam tikru jautrumu, kurį apibūdina absoliutus ir santykinis jutimo slenksčiai.
Absoliutus slenkstis – silpniausias dirgiklis, sukeliantis adekvatų pojūtį. Jis matuojamas fizikiniu dirgiklio stiprumu ir parodo žemiausią mūsų jautrumo ribą (Gurčinienė, 2007). Santykinis slenkstis – minimalus stimulo pokytis, sukeliantis vos pastebimą pojūčio pokytį. Jį apskaičiuoti nesunku: iš etaloninio stimulo reikia atimti keičiamą stimulą. Kuo šis skirtumas mažesnis, tuo geresnis mūsų sensorinės sistemos jautrumas (Bagdonas, 1977).
E. Vėberis padarė išvadą, kad norint aptikti dviejų dirgiklių skirtumą, jie turi skirtis pastoviu dirgiklių skirtumo ir pirminio dirgiklio stiprio santykiu (t.y. diferenciniu slenksčiu). Šis dėsnis vadinamas Vėberio dėsniu ir yra gana plačiai vartojamas (Myers, 2008). Vėliau G. Fechneris pasiūlė matuoti pojūtį vos pastebimu pojūčių skirtumu, be to, jis teigė, kad šie skirtumai yra vienodo dydžio. Suskaičiuodami vos pastebimus žingsnelius keičiant stimulo reikšmes, mes galime nustatyti subjektyvų dviejų stimulų skirtumą. Taip gimė gerai žinomas Vėberio-Fechnerio dėsnis: S = k ln(I) (čia k – proporcingumo konstanta, I – dirgiklio intensyvumas, S – pojūčio stiprumas). Pasirodžius šio dėsnio kritikai (jis galioja tik tam tikrame stimulų diapazone, vos pastebimas pokytis nėra pastovus), S. Stivensas pasiūlė naują būdą, padėsiantį matuoti dviejų stimulų parametrų suvokiamą skirtumą: S = α In (čia α – proporcingumo koeficientas, n – laipsnio rodiklis) ( Vaitkevičius, 2002).
Visgi Vėberio-Fechnerio dėsnis išliko populiarus bei tyrinėjamas.
Eksperimentinio darbo tikslas:
Patikrinti, ar galioja Vėberio-Fechnerio dėsnis tiriant 400 pikselių, 200 pikselių, 100 pikselių, 50 pikselių ilgio tieses ir jų pokyčius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-07-09
DalykasPsichologijos referatas
KategorijaPsichologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis108.78 KB
AutoriusSigita
Viso autoriaus darbų16 darbų
Metai2010 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasŠvėgžda
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasFilosofijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Veberio Fechnerio desnio patikrinimas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Švėgžda
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą