Etninė kultūra (511 darbai)

Įvadas. Laisvalaikis. Laisvalaikio samprata. Laisvalaikio kultūra. Laisvalaikio raida. 1. Laisvalaikis antikos epochoje. Laisvalaikis viduramžiais. Laisvalaikis naujaisiais laikais. Lietuva. Lietuvos šventės ir papročiai. Žiemos šventės. Pavasario šventės. Vasaros šventės. Rudens šventės. Išvados ir siūlymai.

Lietuvių kalbos samprotaujamojo tipo rašinys. Laisvė ir atsakomybė.

Anglų kalbos rašinys apie latvių nacionalinę virtuvę.

Rašinys apie laumes. Laumės lietuvių mitologijoje. Sakmės.

Įvadas. Lietuvių liaudies astronominiai vardai. Dangaus kūnai – laiko orientyrai. Dangaus kūnai tautosakoje. Išvados. Išnašos.

Lietuvių liaudies dainos "Sesyčių raudojimas" analizė. Simboliai, trumpas turinys, papročiai, meninės priemonės.

Įvadas. Tautinio kostiumo istorija. Galvos apdangalai. Vainikai. Apgalviai. Kepurėlės. Nuometėlis. Nuometas. Skarelės. Vyrų galvos dangalai. Marškiniai. Sijonai. Prijuostės. Liemenės. Viršutiniai rūbai: Skaros. Trynyčiai. Išvados.

Audiniai. Moterų apranga. Klaipėdos krašto moterų drabužiai. Vyrų apranga. Vaikų apranga.

Tradicinių papročių santykis su krikščioniškuoju kalendoriumi. Naujojo krikščioniško kalendoriaus įvedimo pasekmė. Žiemos šventės. Laiko atsinaujinimo ir saulės grįžimo šventės. Gruodis. Adventas. Kūčios. Kalėdos. Sausis. Nauji metai. Trys karaliai. Vasaris. Žiemos palydų šventės. Mėsiedas (Užgavėnės). Pusiaužiemio arba krikštų šventė. Pasirengimas konkretiems darbams metas. Pavasario šventės. Kovas. Kazimierinės. Pempės šventė (Šv. Juozapas). Gandro šventė. Velykos. Balandis. Jurginės. Vasaros šventės. Birželis. Joninės. Liepa. Prinokimo šventė(Šv. Ona). Rugpjūtis. Rudenėjimo šventė (Šv. Laurynas). Rudens šventės. Rugsėjis. Mykolinės. Lapkritis. Vėlinės. Šv. Martynas.

Įvadas (gydymo būdai, tradicijos). Lietuvių tradicijos (prietarai, receptai). Vestuvių tradicijos, dienugala, gimdymas. Nužiūrėjimai, apgamai. Parazitai, priemetis, vidurių ligos, nuomaris. Votys, navikai, narikaulis, karpos, peršalimo ligos, rožė, moterų ligos, kepenų, plaučių ligos, nusilpimas. Kaltūnas. Pabaiga.

Vilniaus senamiestis. Kuršių Nerija. Lietuvos kryždirbystė. Dainų šventė. Kernavė.

PowerPoint pristatymas. Mitologija. Universalus, visoms tautoms būdingas pasaulio modelis – pasaulio medis. Baltų simboliai mene. Mitinės būtybės. Ugnies garbinimas. Laumės. Laumių išvaizda. Ragana. Kaukai. Velnias. Perkūnas. Išvados.

Įvadas. Žiemos šventės. Adventas. Šv. Barbora. Šv. Mikalojus. Šv. Liucija. Šv. Urbonas. Šv. Tomas. Kūčios. Kalėdos. Nauji metai. Trys karaliai. Šv. Povilas. Užgavėnės.

Įžanga. Lietuviškos vestuvės: vestuvinis virsmas senovės kultūroje. Vestuvių apeigos. Svarbiausi vestuvių veikėjai. Kiti vestuvių veikėjai. Piršlys. Svočios vaidmuo vestuvėse. Vyriausios pamergės pareigos. Vestuvių atributika. Karvojus - ritualinė vestuvinė duona. Rūtų vainikėlio prasmė. Žiedų reikšmė. Palyginimui-vestuvių ir šeimyninio gyvenimo tradicijos Turkijoje. Išvados. Klausimynas. Atsakymų anketa.

Vestuvių valgiai. Apeigos su duona lietuvių vestuvėse. Laidotuvių valgiai. Krikštynų valgiai.

Pratarmė. Įvadas. Aukščiausiasis dievas. Dievų trejybė: Perkūnas, Patrimpas, Pikuolis. Gimimo ir mirties deivės. Namų ir sodybos dievai. Gyvybės ir mirties lunarinės ir vandens sferos deivės ir dievai. Chtoninės dievybės. Baigiamasis žodis.

Gamtos ir atmosferos deivės. Laumės. Raganos. Miško ir vėjo deivės. Bičių deivė Austėja. Vandenų deivės. Ugnies deivės. Dangaus deivės. Deivė Saulė. Žemės deivės. Deivė Žemyna. Javų Bobos. Deivė Pergubrė. Deivė Kaupolė. Deivė Vaisgamta. Gimimo ir mirties deivės. Gimimo deivė Laima. Mirties deivė Giltinė. Deivės gimdytojos Lada ir Lela. Kitos deivės.

Įvadas. Žemdirbystė. Gyvulininkystė. Bitininkystė. Žvejyba. Medžioklė. Gyvenvietės. Audiniai ir nėriniai. Maistas. Transportas ir susisiekimas. Liaudies medicina. Senovės lietuvių religija ir mitologija. Išvados.

Įvadas. Birželis. Devintinės. Joninės. Liepa. Septyni broliai miegantieji. Škaplierinė. Rugpjūtis. Žolinė. Išvados.

Įvadas. Maisto produktų asortimentas. Mitybos rėžimas. Kulinarinis paveldas. Išvados. Išnašos.