Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Komunikacija>Komunikavimo procesas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Komunikavimo procesas

  
 
 
123456789
Aprašymas

Informacijos teorija. Transakcinės analizės teorija. Bendravimo proceso kliūtys: organizacinės ir asmeninės. Trečiojo asmens vaidmuo sprendžiat konfliktus.

Ištrauka

Komunikacijos proceso elementai:
Siuntėjas: tai asmuo, generuojantis idėjas arba surenkantis informaciją ir ją perduodantis.
Pranešimas- tai informacija, kuri perduodama.
Kanalas – informacijos perdavimo priemonė.
Gavėjas – tai asmuo, kuriam skirta informacija ir kuris ją interpretuoja.

Komunikacijos proceso etapai:
1.Idėjos, informacijos atsiradimas. Pasikeitimas informacija prasideda nuo idėjos formulavimo ar informacijos atrinkimo. Siuntėjas turi nuspręsti, kokią ir kiek informacijos reikia perduoti.
2. Kodavimas ir kanalo pasirinkimas. Prieš perduodamas informaciją, siuntėjas turi ją paversti žodžiais, intonacija, gestais. Toks kodavimas, informaciją paverčia pranešimu. Informacijos perdavimo priemonės gali būti verbalinės (žodžiai, tonas, stiprumas akcentai artikuliacija, greitis) ir neverbalinės (gestai, mimika, akių kontaktas, kūno laikysena ir judesiai). Siuntėjas turi pasirinkti ir perdavimo kanalą, kuris turi atitikti informacijos užkodavimo priemones (žodžiu, raštu, kompiuterių tinklai, elektroninis paštas, telefonas ir t.t.). Jeigu kanalas neatitiks informacijos užkodavimo, bendravimo procesas nebus efektyvus.
3. Perdavimas. Šiame etape siuntėjas panaudoja kanalą, perduodamas informaciją gavėjui. Čia kalbama apie fizinį informacijos perdavimo veiksmą, kuris dažnai klaidingais sutapatinamas su pačiu bendravimo procesu. Tuo tarpu tai tik vienas iš etapų.
4. Dekodavimas. Gautą informaciją gavėjas dekoduoja. Dekodavimas – tai siuntėjo simbolių transformavimas į gavėjui suprantamas mintis. Jeigu simboliai, pasirinkti siuntėjo, gavėjui turi tokią pat reikšmę, tuomet šis tiksliai žinos, ką norėjo pasakyti siuntėjas, ir bendravimo procesas bus baigtas. Tačiau praktiškai labai dažnai gavėjas savaip interpretuoja gautą informaciją ir atkūrimas dažnai būna ne objektyvus. Todėl yra būtinas dar vienas etapas – užtikrinti grįžtamąjį ryšį.
5. Grįžtamasis ryšys. Apie tobulą bendravimą galima kalbėti tik tada, kai gavėjo įspūdis atitinka tai, ką norėjo perduoti siuntėjas. Užtikrinant grįžtamąjį ryšį, siuntėjas ir gavėjas tarsi apsimaino vietomis. Gavėjas tampa siuntėju ir, perduodamas savo įspūdį apie informaciją, pereina visus minėtus etapus. Grįžtamasis ryšys labai padidina bendravimo proceso efektyvumą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-02-10
DalykasKomunikacijos konspektas
KategorijaKomunikacija
TipasKonspektai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis27.77 KB
Autoriuslaima
Viso autoriaus darbų13 darbų
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasKlimavičiūtė
Švietimo institucijaAlytaus kolegija
FakultetasInžinerijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Komunikavimo procesas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Konspektai
  • 8 puslapiai 
  • Alytaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Klimavičiūtė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą