Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Komunikacija>Moteriškumo ir vyriškumo mitas šiuolaikinėje masinėje komunikacijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Moteriškumo ir vyriškumo mitas šiuolaikinėje masinėje komunikacijoje

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Masinė komunikacija. Mitas šiuolaikinėje masinėje komunikacijoje. Moteriškumo ir vyriškumo mitas šiuolaikinėje masinėje komunikacijoje. Išvados.

Ištrauka

Kalba yra pirminė komunikacijos priemonė, kuri, laikui bėgant, virto raštu. Įvykiai, datuojami daugiau nei prieš 3000 metų, šiandien įgauna naują prasmę. Raštas – ne vien tobulas išradimas komunikuoti per atstumą su daugiau asmenų vienu metu, tai priemonė tvarkyti dokumentaciją, skaičiuoti turtą, skolas, laiką, "suskaičiuoti", t.y. racionalizuoti daugelį jausmų, potyrių, net patį pažinimą ir reikšti juos bendrais ženklais ir sąvokomis.
Aplinka, kurią galime išreikšti žodžiais yra vienintelė mums egzistuojanti realybė. Terminai, žymintys faktus, daiktus ar reiškinius – mūsų gyvenimo reprezentatoriai, apibrėžiantys mūsų žinojimo apie pasaulį ribas. Tai, kas pavadinta – yra, kas nepavadinta – nėra. Remiantis šia teorija, masinė komunikacija yra tobuliausias būdas praplėsti mūsų regos lauką, nes ji veikia remdamasi verbalinėmis ir neverbalinėmis komunikacijos priemonėmis. Masinė komunikacija kuria naujas sąvokas, naujai įvardija reiškinius, kuriuos mes perkeliame į kasdienybę ir gyvename juose. Masinės komunikacijos priemonės mums tampa langu į pasaulį, kitoks pažinimas išstumiamas į paribius. Pavyzdžiui, jeigu kokio nors objekto nėra "Google" paieškos sistemoje, tai absoliučiai daugumai jis ir neegzistuoja.
Šiuolaikinėje visuomenėje masinė komunikacija ir jos priemonės turi didelį poveikį ir galią. Nepaisant fakto, kad masinės informacijos priemonių paskleista informacija dažnai paaiškėja esanti netiksli ir neteisinga, Lietuvos piliečiai itin pasikliauja spauda, radiju ir televizija. Sociologinių apklausų duomenys rodo, kad apie 60–70 proc. apklaustųjų šalies gyventojų pasitiki šiomis masinės komunikacijos priemonėmis, jos užima pirmąją vietą pasitikėjimo Lietuvos institucijomis reitingų lentelėse (Juodytė, 2004, 136). Toks masinės komunikacijos populiarumas sietinas su jos gebėjimu perduoti žinias didelei, anoniminei, įvairialypei auditorijai.
Masinės komunikacijos priemonės demonstruoja ir įtvirtina vertybes. Jos skelbia nuosprendžius, kas šiuo metu yra normalu, o kas nukrypsta nuo normalumo ribos. Kiekvienas reportažas, straipsnis, net reklama postuluoja konkrečias situacijas, herojus ir elgesio modelius. Apibendrintai pristatomi lyčių santykiai, vyrų, moterų vaidmenys, gyvenimo stilius, populiarumo ir madų tendencijos. Tokiu būdu konstruojami ir palaikomi visuomenėje egzistuojantys mitai.
Šio darbo tikslas – aptarti, kaip masinės komunikacijos priemonės kuria ir neleidžia išnykti visuomenėje susiformavusiems mitams. Šis siekis bandomas įgyvendinti analizuojant moteriškumo ir vyriškumo mitą šiuolaikinėje masinėje komunikacijoje.
Pirmiausia darbe trumpai aptariama, kas yra masinė komunikacija ir masinės komunikacijos priemonės, vėliau apibrėžiama mito sąvoka, galiausiai analizuojamas vyriškumo ir moteriškumo mitas šiuolaikinėje masinėje komunikacijoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-01-31
DalykasKomunikacijos referatas
KategorijaKomunikacija
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai11 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis28.34 KB
AutoriusVela
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2010 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJurgita Girčienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Moteriskumo ir vyriskumo mitas siuolaikineje masineje komunikacijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Jurgita Girčienė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą