Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Tarptautinė teisė>Profesinių kvalifikacijų pripažinimo principas pagal Europos Sąjungos (ES) teisės nuostatas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Profesinių kvalifikacijų pripažinimo principas pagal Europos Sąjungos (ES) teisės nuostatas

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Europos Sąjungos teisės kursinis darbas. Profesinės kvalifikacijos pripažinimo pagal Europos Sąjungos teisę normatyvinis pagrindas. Reglamentuojamos profesijos. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo taikymas Ratione Personae. Akademinio laipsnio diplomai. Papildomos (kompensacinės) priemonės. Profesinės kvalifikacijos, įgytos ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, pripažinimas. Laikinai teikiamos paslaugos. Profesinės kvalifikacijos pripažinimo reguliavimo tolesnės tendencijos. Reziumė.

Ištrauka

1. Profesinės kvalifikacijos pripažinimo pagal Europos Sąjungos teisę normatyvinis pagrindas

Europos Sąjungos piliečio teisės įsisteigti ar teikti paslaugas kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra Europos Sąjungos teisės bendrieji principai. Asmens teisės laisvai pasirinkti profesiją ir vykdyti profesinę veiklą dažnai yra įtvirtinama ir valstybių konstitucijose, tačiau siekiant visuomenės interesų apsaugos teisė verstis tam tikra profesine veikla galima tik turint reikiamą kvalifikaciją. Kvalifikaciją, kurią reikia turėti ketinant verstis reglamentuojama profesine veikla, iš esmės numato valstybės nacionalinė švietimo sistema, todėl ji yra kliūtis migrantui, įgijusiam kvalifikaciją kitoje valstybėje. Abipusio profesinės kvalifikacijos pripažinimo normos būtent ir padeda įveikti šią asmenų judėjimo laisvės ir paslaugų teikimo laisvės kliūtį. Aptariant profesinių kvalifikacijų pripažinimą, būtina atriboti kvalifikacijų pripažinimą profesiniams ir akademiniams tikslams. Europos Sąjungos teisės požiūriu kvalifikacijų (ir studijų periodų) pripažinimas akademiniams tikslams yra valstybių narių kompetencija ir/arba aukštojo mokslo institucijų kompetencija (vadovaujantis universitetų autonomijos principu). Tačiau Europos Bendrija, vadovaudamasi Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau – Sutartis)149 straipsnio antrąja dalimi,skatina akademinį diplomų ir studijų trukmės pripažinimą, siekiant plėsti studentų ir dėstytojų judėjimą. Europos Bendrijos akademinių mainų programos Erasmus ,vėliau Socrates/Erasmus programos įgyvendinimas skatina akademinį pripažinimą ir ypač studijų kitoje valstybėje narėje periodų pripažinimą. Be to, Europos kreditų įskaitymo sistemos taikymas palengvina studijų periodų akademinį pripažinimą.
Europos Bendrijos kvalifikacijų pripažinimo profesiniams tikslams srities teisės aktų teisinis pagrindas yra Europos Bendrijos steigimo sutarties 40 straipsnis (pagal darbo sutartį dirbančių asmenų) bei 47 straipsnis ir 55 straipsnis (savarankiškai dirbančių asmenų ir asmenų, teikiančių paslaugas). Per laikotarpį nuo 1964 metų priimta keliasdešimt šios srities direktyvų. Iš pradžių buvo vadovaujamasi mokymo ir lavinimo reikalavimų derinimo požiūriu, dėmesį telkiant į tam tikras profesinės veiklos sritis ir siekiant visų valstybių narių bendru susitarimu nustatyti minimalius mokymo ir lavinimo standartus, reikalingus norint įgyti kvalifikaciją. Paprastai buvo priimamos dvi kiekvienos srities direktyvos : viena, nustatanti bendrą mokymo ir lavinimo lygį, būtiną įgyti teisę verstis tam tikra profesine veikla, antra, kurioje pateikiamas kvalifikacijų ir diplomų, įvairiose valstybėse narėse ir atitinkančių pripažinimo sąlygas, sąrašas.Šis variantas iš esmės yra taikomas sveikatos apsaugos profesijoms: gydytojams, bendrosios praktikos slaugėms, stomatologams, veterinarams ir užtikrina automatišką profesinės kvalifikacijos pripažinimą.Taip pat buvo priimamos vadinamosios pereinamosios direktyvos, grindžiamos profesinės patirties pripažinimu ir reglamentuojančios tokias veiklos sritis: didmeninė prekyba,mažmeninė prekyba,tarpininkavimas ir kita. Pastaroji sistema yra grindžiama prielaida, kad kelerius metus dirbant pagal specialybę yra įgyjama tam tikra tos veiklos techninių įgūdžių patirtis. Paprastai buvo reikalaujama, kad migrantas turėtų 3-6 metų patirtį, gerą būdą, gerą finansinę padėtį būtų fiziškai ir psichiškai sveikas. Pagal šią sistemą nereikalaujama derinti nacionalinių sistemų, tačiau kadangi savo valstybėje pagal specialybę reikia išdirbti kelerius metus, tokia sistema iš dalies trukdo asmenų judėjimui.
Kiekvienos profesijos (sektorinis)derinimas pasirodė esąs sunki užduotis, kadangi valstybėms narėms, dažnai turinčioms skirtingas švietimo sistemas, reikėjo kiekvienu konkrečiu atveju susitarti dėl direktyvos turinio, o ir pats direktyvų priėmimas užtrukdavo. 1974 metais Europos Bendrijų Taryba priėmė rezoliuciją dėl abipusio diplomų, sertifikatų ir kitų formalios kvalifikacijos pažymėjimų pripažinimo.1 Šiame dokumente Taryba išreiškė pageidavimą, kad tolesni veiksmai abipusio profesinių kvalifikacijų pripažinimo srityje remtųsi ,,lanksčiais ir kokybiniais kriterijais’’ir direktyvos kiek įmanoma mažiau nustatytų detalius mokymo reikalavimus.Todėl vėliau buvo atsisakyta reikalavimų suderinti konkrečią kvalifikaciją (reikalingą užsiimti konkrečia profesija) ir patvirtinta bendroji, horizontalioji koncepcija, pagrįsta profesinių kvalifikacijų abipusiu pripažinimu ir taikytina ne paskiroms profesijoms, bet visoms profesinės veiklos sritims, kurioms yra būtinas tam tikras išsilavinimas. Pirmoji šios bendrosios sistemos direktyva yra Tarybos direktyva 89/48/EEB dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų baigus ne mažiau kaip trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo kursą, pripažinimo sistemos.2 Direktyva pagrįsta tokiais pagrindiniais principais:pirma, ji yra taikoma įvairioms reglamentuojamoms profesijoms, kurių neapima specialioji direktyva, antra, pripažinimas remiasi tarpusavio pasitikėjimo principu, be išankstinio mokymo ir lavinimo koordinavimo, ir priimančioji valstybė paprastai negali atsisakyti leisti kitos valstybės narės piliečiui verstis reglamentuojama profesine veikla, jeigu jis turi reikiamą kvalifikaciją verstis ta profesija savo kilmės valstybėje- tokiu būdu pripažinimas yra suteikiamas visiškai kvalifikuotam profesionalui, trečia, ji negarantuoja neatidėliotino ir automatiško profesinės kvalifikacijos pripažinimo, kadangi, kaip pripažinimo proceso dalis, gali būti reikalaujama kvalifikacinio egzamino(gabumų testo) ar adaptacijos laikotarpio- taip valstybė narė gali kontroliuoti pripažinimą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-12-15
DalykasTarptautinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Tarptautinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis20.25 KB
AutoriusJurgita
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. S. Žalimienė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Profesiniu kvalifikaciju pripazinimo principas pagal Europos Sajungos (ES) teises nuostatas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 13 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • doc. dr. S. Žalimienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą