Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Geografija>Hidrologija ir meteorologija>Baltijos jūros vandens lygio svyravimai holocene
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Baltijos jūros vandens lygio svyravimai holocene

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Baltijos jūros bendroji charakteristika. Baltijos jūros raidos etapai. Baltijos ledyninis ežeras (prieš 13 tūkstančių metų). Joldijos jūra (apie 10,3 tūkstančių metų). Anciliaus ežeras (prieš 9,5 tūkstančių metų). Litorinos jūra (prieš 7,5 tūkstančių metų). Post-Litorinos jūra (prieš 4 tūkstančių metų), dabartis ir ateitis.

Ištrauka

Vandens lygis, jo paros, sezoninė kaita, daugiametis režimas nuo seniausių laikų domino ne tik su jūros verslais susijusius žmones. Informacija apie vandens lygio kaitą būtina rekonstruojant uostus, statant gyvenvietes, miestus prie vandens objektų, ji reikalinga laivų navigacijai, saugumui užtikrinti. Vandens lygio parametrai yra vieni iš pagrindinių elementų, naudojamų hidrodinaminiams, ekologiniams modeliams kurti, taikyti bei prognozėms sudaryti. Jūrų gylių žemėlapiai ir planai būtini laivavedžiams, kur gyliai nedideli, uostų prieigose. Tačiau vandens lygis nuolat kinta (Dailidienė ir kt., 2004).
Baltijos jūra susidarė ir formavosi atsitraukus paskutiniam ledynui – vėlyvajame ledynmetyje ir holocene. Tad geologine prasme ši jūra yra jauna. Baltijos geologinė istorija nėra ilga, tačiau įdomi ir permaininga. Nuo pat atsiradimo dabartinės Baltijos vandens druskingumas ir kontūrai keitėsi keletą kartų. Jau XIX a. pradžioje mokslininkai, tyrinėdami Baltijos jūros nuosėdas, teigė, kad jos kaupėsi keliuose skirtingo gylio ir druskingumo baseinuose. Pirmųjų mokslininkų pateikti duomenys apie ryškiausias Baltijos vystymosi stadijas (Anciliaus ežero ir Litorinos jūros) iš esmės nekito ilgą laiką, o buvo tik tikslinami. Vėliau, sukaupus daugiau duomenų, buvo išskirtos kitos, sunkiau nustatomos gėlavandenės ir jūrinės Baltijos jūros stadijos. Iki šių dienų jau turima nemažai žinių apie Baltijos jūros stadijų pobūdį skirtinguose jos rajonuose (Vaikutienė, 1999).
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino jūra, giliai įsiterpusi į Europos žemyną. Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos, Kategato sąsiauriu susisiekia su Šiaurės jūra.
Baltijos kranto linija ilga ir įvairiopa, su daugybe užutekių ir įlankų. Šiaurinėje dalyje plyti didžiausia ir giliausia Botnijos įlanka (vidutinis gylis 55,1 m), rytinėje dalyje – seklesnės Suomijos ir Rygos, pietinėje – Gdansko, Pomeranijos, Meklenburgo, Kylio įlankos. Pietvakarinėje jūros dalyje tyvuliuoja didžiausia Baltijos jūros lagūna – Kuršių marios (plotas 1584 km2), piečiau – mažesnės Aismarės (Lietuva, 2005). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-07-02
DalykasHidrologijos ir meteorologijos referatas
KategorijaGeografija >  Hidrologija ir meteorologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis545.49 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų20 darbų
Metai2008 m
Klasė/kursas5
Mokytojas/Dėstytojasprof. K. Kilkus
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Baltijos juros vandens lygio svyravimai holocene [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 5 Klasė/kursas
  • prof. K. Kilkus
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą