Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Kuršėnų miesto raida
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kuršėnų miesto raida

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas – išanalizuoti Kuršėnų miesto raidą teoriniu aspektu. Kuršėnų miesto raidos reikšmė nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Kuršėnų miestas ir valsčius 1918–1940 metais. 1918 m. valdžia Kuršėnuose. Kuršėnuose bandoma įkurti tarybų valdžią. Kuršėnai 1919 m. – lietuviškos valdžios atkūrimas. Kuršėnų valsčiaus tvarkymasis 1920 metais. Valsčiaus savivaldybės padėtis 1921–1940 metais. Kuršėnai mūsų dienomis. Kuršėnų miesto seniūnija. Kuršėnų kaimiškoji seniūnija. Išvados.

Ištrauka

Kaip daugelis Lietuvos miestų ir miestelių tarp jų ir Kuršėnų miesto istorija yra labai svarbi. Kuršėnai – sena Žemaitijos gyvenvietė. Apie tai byloja istorija. Kaip miestas jis nurodomas XVI a. viduryje (1563 m.). Jis buvo įsikūręs patogioje vietoje iš abiejų pusių prisiglaudęs prie Ventos upės, kuris išaugo į žinomą Lietuvoje miestą.
Miesto teises Kuršėnai gavo 1947 metais. Kuršėnai iki 1962 metų buvo apskrities, rajono centras, šiuo metu rajoninio pavaldumo miestas.
Rašto darbo tikslas – išanalizuoti Kuršėnų miesto raidą teoriniu aspektu.
Rašto darbo uždaviniai:
1. atskleisti 1918 – 1940 m. Kuršėnų miesto ir valsčiaus svarbą;
2. išanalizuoti 1918 m. valdžią ir tarybų valdžios įkūrimą Kuršėnuose;
3. išnagrinėti 1919 m. lietuviškos valdžios atkūrimą Kuršėnuose;
4. aptarti 1920 – 1940 m. valsčiaus svarbą Kuršėnuose;
5. supažindinti su šių laikų Kuršėnų miesto seniūnija ir Kuršėnų kaimiskakąją seniūnija.
Darbo metodai. Mokslinės metodinės literatūros analizė, moksliniai straipsniai internete.
Rašto darbą sudaro: įvadas, mokslinės literatūros analizė, 3 paveikslai, išvados ir literatūros sąrašas.

Pirmosios žinios apie Kuršėnus siekia XIV a. Kuršėnai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. 1951 m. 1563 m. Kuršėnai jau minimi kaip miestelis. Lietuvos metrikoje Kuršėnai paminėti 1599 m., kai dvaro valdytojui Zenevičiui buvo leista rinkti "tilto" mokestį. Kaip teigia prof. Dr. Skirius J. 1564 m. karalius Žygimantas Augustas atidavė Kuršėnus leno teise Polocko pelininkui Jurgiui Mykolui Zenovičiui. O štai 1581 m. Kuršėnų dvaro inventoriuje jau Kuršėnai minimi kaip miestas, turėjęs palyginti nemažai gyventojų (80 šeimų), turgavietę ir 15 sklypų. Išmirus Zenovaičių šeimai, 1621 m. Kuršėnus taip pat leno teise, gavo Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės raštininkas ir paiždininkis Steponas Pacas, iš kurio 1632 m. mietą perėmė J. Ruževskis. Karalius Zigmantas Vaza suteikė jam privilegiją, kuria patvirtino jį ir jo vyriškuosius įpėdinius Kuršėnų valdytojais ir atleido juos nuo prievolių valstybei. 1717 metais Kuršėnų valdytoju buvo žemaičių stalininkas J. Gruževskis. Tada pačiame mieste buvo 150 namų. Vėliau Kuršėnų dvarą ir jam priklausančius kaimus, iš viso apie 183 valakus (daugiau 3840 ha), valdė E. Ruževskis, o po jo sūnus Jonas.
Tautinio atgimimo laikotarpiu kuršėniškiai aktyviai reiškėsi. Spaudimo draudimo laikais čia platinamos lietuviškos knygelės. Prieš savo gyvenimo pabaigą čia veikė ir Milvydų dvare gyveno mūsų lietuviškų kalendorių pradininkas Laurynas Ivinskis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-03-05
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai10 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis102.72 KB
AutoriusVaiva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kursenu miesto raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą