Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Šveicarijos viešojo sektoriaus valdymo reformos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šveicarijos viešojo sektoriaus valdymo reformos

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Įvadas. Tikslas - Apžvelgti Šveicarijos viešąjį sektorių bei jo reformas. Demokratija. Federalizmas Šveicarijoje. Šveicarijos valstybės bendrieji bruožai. Šveicarijos valstybės struktūra. Kalbų vartojimo reguliavimas. Politikos formulavimas ir sprendimų priėmimas. Konstitucija – konfederacijos pagrindas. Šveicarijos viešasis sektorius. Reformų plėtra. Naujoji viešoji vadyba. Personalo vadyba. Struktūrinė reforma. Šveicarijos federacinės administracijos 4 ratų modelis. Išvados.

Ištrauka

Šveicarijos viešasis administravimas yra vienas iš geriausių pasaulyje. Stebina Šveicarijos viešajame administravime dirbančiųjų kompetencija, efektyvumas, paslaugumas, kultūringumas. Neretai patys šveicarai pripažįsta, kad jų šalies viešasis administravimas yra pažangesnis nei kaimyninių Vokietijos ar Austrijos, jau nekalbant apie Pietų Europos šalių administravimą.
Viena iš tokių pasiekimų priežasčių yra vokiškosios Šveicarijos dalies orientavimasis į naująją viešąją vadybą. Prancūziškoje ir itališkoje Šveicarijos dalyse Naujosios viešosios vadybos praktiškai nėra arba ja remiamasi labai mažai. Dažnai neoficialioje aplinkoje Šveicarijoje yra teigiama, kad dvigubai didesni ekonominio augimo tempai vokiškoje dalyje, palyginti su prancūziškąja, yra sąlygoti būtent Naujosios viešosios vadybos įgyvendinimo skirtumų. Pastaraisiais metais vis garsiau Šveicarijoje užsimenama, kad Naujosios viešosios vadybos reikšmė yra sumažėjusi, tačiau bet kuriuo atveju ne tiek daug, kaip tai pateikia kai kurie Naujosios viešosios vadybos kritikai (pvz. Ch. Maederis). Vis dėlto vis dažniau siūloma Naujosios viešosios vadybos terminą keisti į Viešosios vadybos (public management) terminą, kuris labiau atitiktų administravimo praktiką ir realią padėtį, ir nepasižymėtų tokia stipria ideologine konotacija, kokia pasižymi Naujosios viešosios vadybos terminas.
Naujoji viešoji vadyba Šveicarijoje, kaip ir kitose šalyse, apibrėžiama kaip privataus verslo metodų taikymas viešajame administravime, siekiant jos didesnio ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo, mažesnės biurokratizacijos (blogąja prasme) ir didesnės orientacijos į viešųjų paslaugų klientus. Naujoji viešoji vadyba tarsi suabsoliutina penktąją viešojo administravimo – paslaugų teikimo - funkciją, jeigu kitomis keturiomis funkcijomis laikysime paskirstymą, perskirstymą, reguliavimą ir institucijų kūrimą. Tačiau įvairiose šalyse Naujosios viešosios vadybos įgyvendinimo prioritetai gali šiek tiek skirtis.
Šveicarijoje viešojo administravimo reformos su Naujosios viešosios vadybos pavadinimu vyko visą XX amžiaus paskutinį dešimtmetį, siekiant debiurokratizuoti viešąją tarnybą ir padidinti jos veiksmingumą. Viešosios vadybos reformos vyko vietos (bendruomenės), regioniniu (kantonų) ir federaliniu lygiu. pateikusi ne vieną Naujosios viešosios vadybos matavimų sistemą ir įvairių matavimo rodiklių. Bendrąja prasme apibrėžti Naująją viešąją vadybą tinka dviejų rūšių schemos. Pirmoji yra labiau žinoma, kaip jungianti tris dimensijas – ekonomiškumą , efektyvumą ir veiksmingumą. Antroji schema yra modifikuota papildant ją teisinėmis dimensijomis. Trečia schema, kuri, tiesa, būtų būdingesnė besivystančioms šalims - koncepcija (ekonomiškumas, efektyvumas, veiksmingumas ir socialinis teisingumas.
Šveicarija nepriklauso Europos Sąjungai ir artimiausiu metu neketina į ją stoti. Kadangi daugelis žmonių yra patenkinti gyvenimu, tai jie nelabai ir išsivaizduoja, kam yra reikalinga Europos Sąjunga.
Šveicarija yra labai decentralizuota valstybė. Kiekvienas konferencijos narys, kantonas, galėjo išlaikyti ne tik savo klabą bet ir valdymo formą bei įstatymus. 1848 metų konstitucijoje buvo įtvirtinta decentralizacija ir kantonų suverenumas bei tiesioginė demokratija. Centriniai vyriausybei yra priskirtos gana siauros, tačiau aiškiai įvardytos funkcijos. Visa kita, pavyzdžiui policija, mokyklos bei bažnyčios reikalai yra kantotų vyriausybių žinioje. Būtent todėl kiekvienas kantotas kad ir koks jis būtų, gali tvarkytis savarankiškai ir nebelieka pagrindo konfliktams. Na, o Šveicarijos demokratija užtikrina, kad žmonės turėtų galimybę daryti įtaką vietos valdžios sprendimams. Tam labai dažnai naudojami referendumai, o kai kuriuose miesteliuose yra išlikę netgi visuotiniai gyventojų susirinkimai [1,161].

Darbo tikslas: Apžvelgti Šveicarijos viešajį sektorių bei jo reformas.

Uždaviniai:
1. Išanalizuoti Šveicarijos valdymo struktūras
2. Apžvelgti Šveicarijoje vykdomas reformas
3. Aptarti XX amžiaus reformų plėtrą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-10-16
DalykasViešojo administravimo kursinis darbas
KategorijaViešasis administravimas
TipasKursiniai darbai
Apimtis21 puslapis 
Literatūros šaltiniai10 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis61.67 KB
AutoriusPetras
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasProf. A. Raipa
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sveicarijos viesojo sektoriaus valdymo reformos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 21 puslapis 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Prof. A. Raipa
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą