Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Verslo teisės subjektų samprata, rūšys ir veiklos pagrindai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Verslo teisės subjektų samprata, rūšys ir veiklos pagrindai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Verslo teisės subjektų samprata, rūšys ir veiklos pagrindai. Juridinio asmens samprata. Juridinio asmens požymiai. Juridinių asmenų rūšys. Išvada.

Ištrauka

Verslo teisė visose šalyse suvokiama ne vien kaip nacionalinė, bet ir kaip turinti tarptautinių santykių pobūdį, todėl neatskiriama civilinių kodeksų dalis yra kolizinių normų sistema, suprantama kaip tarptautinė privatinė teisė. Taip komercija išeina už nacionalinių valstybių sienų. Komersantui prievoliniuose santykiuose, palyginti su bendraisiais civiliniais veiksmais, taikomas kitoks kaltės laipsnis: numatomi kiti senaties ir garantijų terminai, sutartims keliami papildomi reikalavimai. Specifiniai reikalavimai keliami ir verslo teisės subjektams. Jie numato privalomą komercinę registraciją, konkurenciją, nemokumą, monopolistinės veiklos reglamentavimą ir kt. Prekybinės teisė daug paslankesnė už civilinę, nes prekyba, prekių apyvarta ir gamyba sparčiai keičiasi. Dėl šios priežasties papročiai verslo teisėje daug reikšmingesni negu civilinėje teisėje. Prekių apyvartoje greičiau susiklosto nauji paprotinės teisės institutai, dėl jų poveikio priimami tarptautiniai susitarimai, o pastarieji ratifikuoti tampa nacionalinės teisės sudėtine dalimi. Iš naujausių pažymėtini finansinė nuoma, frančizė, distribucija ir kt.
Taigi komercinė teisė istoriškai susiklostė kaip specifinis civilinės teisės posakis (normų sistema), reguliuojantis prekių apyvartą ir profesijos (verslo) pagrindais šią veiklą vykdančių teisės subjektų veiksmus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nurodoma, kad civilinių teisinių santykių subjektai privalo veikti vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Manoma, kad teisingumo principas atitinka teisėtumo sąvoką ir sudaro lygybės prieš įstatymą principo turinio dalį. Protingumas tiesiogiai nulemia teisės subjektų veiksnumą ir tikslingą veiklą, tad vargu ar tikslinga juos akcentuoti. Juoba kad šios sąvokos neapibrėžtumas ir laisvos interpretacijos galimybė sukels niekam nereikalingą diskusiją ir painiavą. Komercijoje sąžiningumo yra tiek, kiek kontrahentas jaučia neišvengiamos atsakomybės. Pakanka pažvelgti į teismų praktiką ir interesų įgyvendinimo būdus, ir šis principas tampa pajuokos objektu. Sąžinės problema yra etikos (moralės) teorijos ir praktikos dalykas. Nesąžiningas ir nepadorus elgesys yra teisinės (juridinės) atsakomybės problema ir vienas iš kaltės komponentų. Niekam nekelia abejonių, kad teisė ir moralė viena nuo kitos neatskiriamos. Tačiau terminijos painiava ir sampratų neapibrėžtumas nei įstatymų, nei teisės mokslo nepuošia. Manoma, kad kitų teisės sistemų koncepcija nusistovėjusiai teisės sistemai yra naudinga ir tikslinga tik tiek, kiek ji papildo teisės doktriną ir įstatymų leidybą, nesijaukdama jos savasties. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-10-12
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis25.28 KB
Autoriusrenata
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasMarcinkevičius
Švietimo institucijaŽemaitijos kolegija
FakultetasMažeikių studijų centras
Failo pavadinimasMicrosoft Word Verslo teises subjektu samprata rusys ir veiklos pagrindai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Žemaitijos kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Marcinkevičius
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą