Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Civilinė teisė>Išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą ypatumus. Turtinių teisių įkeitimo teoriniai aspektai. Įkeitimo ir hipotekos samprata. Turtinės teisės kaip įkeitimo objektas. Išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. ypatumai. Išieškojimo nukreipimo atsiradimas. Išieškojimo iš įkeisto turto ypatumai. Hipotekos ir įkeitimo problematika. Išvados. Summary.

Ištrauka

Temos aktualumas. Vystantis kreditiniams santykiams, augant ekonomikai patikimos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės tampa vis aktualesnės. Tinkamas prievolių kreditoriams vykdymas kartu lemia ir civilinės apyvartos stabilumą.
Tarp visų prievolių užtikrinimo būdų įkeitimas užima ypatingą vietą. Tai vienas iš klasikinių civilinės teisės institutų, kurio istorija siekia Romėnų teisę. Lyginant su kitais prievolių užtikrinimo būdais įkeitimo atveju yra geriausiai išreikšta užtikrinamoji prievolės funkcija, kadangi piniginės prievolės įvykdymas kreditoriui yra užtikrinamas konkrečiu iš anksto apibrėžtu, turinčiu piniginę - ekonominę vertę turtu. Vėlesnis skolininko turtinės padėties pablogėjimas įkeitimo kreditoriui nėra toks aktualus, ko negalima pasakyti apie kitus prievolės užtikrinimo būdus.
Įkeitimu piniginės prievolės įvykdymas gali būti užtikrinamas nekilnojamuoju turtu, kilnojamaisiais daiktais ir turtinėmis teisėmis. Įkeitimo formą (hipoteka ar įkeitimas) lemia jo objektas, nekilnojamojo turto įkeitimas yra vadinamas hipoteka, kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių įkeitimas – įkeitimu.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1992 m. buvo priimtas naujas Hipotekos įstatymas, reguliuojantis nekilnojamojo turto įkeitimą. 1997 m. buvo priimtas Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas, kuris reglamentavo kilnojamojo turto įkeitimą. Minėti įstatymai hipotekos ir įkeitimo teisinius santykius reglamentavo iki 2003 m. sausio 1 d., o įsigaliojus naujajam LR Civilinio proceso kodeksui šie įstatymai neteko galios ir šiuo metu bylų dėl hipotekos bei įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimą reglamentuoja minėtas kodeksas. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, kuris turi užtikrinti registro duomenų patikimumą, teisėtumą ir išsamumą. Kadangi hipotekos santykių reguliavimas dažnai yra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali tik teismas.
Kursinio darbo objektas – išieškojimo nukreipimas į įkeistą turtą.
Kursinio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą ypatumus.
Tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai:
1. Apibrėžti įkeitimo ir hipotekos sampratą ir tikslus.
2. Išanalizuoti turtinių teisių kaip įkeitimo objekto sampratą.
3. Ištirti išieškojimo iš įkeisto turto atsiradimo pagrindus ir ypatumus.
Darbo metodai: mokslinės literatūros, straipsnių ir įstatymų lyginamoji analizė, sintezė ir apibendrinimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-09-09
DalykasCivilinės teisės kursinis darbas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai17 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis33.92 KB
Autoriusateitis
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasR.Michailovienė
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Isieskojimo nukreipimas i ikeista turta [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • R.Michailovienė
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą