Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Medicina>Sveika gyvensena ir higiena>Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis aplinkai ir sveikatai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Genetiškai modifikuotų organizmų poveikis aplinkai ir sveikatai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas: įvertinti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį aplinkai ir sveikatai. Uždaviniai. Literatūros apžvalga. Genetinė modifikacija ir biotechnologija. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir GMP rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą, reglamentuojantys teisės aktai. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir GMP rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimo ir valdymo bendrieji principai. Metodologija. Pagrindiniai vertinimo principai. Ekspertizės ir išvadų apibendrinimas. GMO, GMP ir medžiagų, gautų iš GMO, naudojamų žmogaus mityboje, rizikos vertinimas. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikis žmonių mitybai. Esminės informacijos, reikalingos įvertinti Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) maisto produktų įtaką sveikatai, nustatymas. Genetiškai modifikuoti (GM) augalai. Genetiškai modifikuoti (GM) gyvūnai. Genetiškai modifikuoti (GM) mikroorganizmai. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) grėsmės ir poveikiai aplinkai, žmonių sveikatai ir ūkiui. Aplinkai. Žmonių sveikatai. Ūkiui. Genetiškai modifikuoti organizmai - neigiamas požiūris. Didžiausi žemės ūkio genetiškai modifikuotų (GM) augalų pasėlių plotai pasaulyje. Genetiškai modifikuotų organizmų keliama rizika. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikis sveikatai. Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikis aplinkai. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir ekologinis modifikavimas. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) padidintos rizikos produktų, kuriems būtinos pažymos, sąrašas. Genetiškai modifikuotas maistas. Kaip išvengti genetiškai modifikuoto (GM) maisto? Išvados.

Ištrauka

Paskutiniais dviem dešimtmečiais labai sparčiai vystantis biotechnologijos mokslui, buvo pradėti kurti ankščiau gamtoje niekada neegzistavę organizmai - šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais (A.Paulauskas, 2008).
Natūraliai gamtoje egzistuoja didžiulė įvairovė organizmų. Organizmu vadinamas bet koks biologinis vienetas, galintis daugintis ir perduoti genetinę medžiagą palikuonims. Tuo tarpu genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra organizmai, kuriuose genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu. Genetiškai modifikuoti gali būti tiek mikroorganizmai, tiek augalai, tiek gyvūnai (A. Paulauskas, 2008).
Pastarųjų dviejų dešimtmečių laikotarpiu biotechnologija sulaukė išskirtinio dėmesio. Sparčiai jai vystantis, pasiektas aukštas ląstelės pažinimo lygis, kuris leidžia naudoti mažiausias organizmo daleles ir jų molekules. Fermentų pagalba tapo įmanoma "sukarpyti" deoksiribonukleorūgšties (DNR) grandinę ir perkelti genus iš vieno organizmo į kitą. Taip atsirado galimybė sukurti naujus transgeninius (genetiškai modifikuotus) organizmus.
Vykstant tokiems procesams, sukuriami nauji organizmai iš augalų ar gyvūnų. Tarkim, pasinaudojant šiais biotechnologijos atradimais, galima išvesti genetiškai modifikuotus augalus, kurie tampa atsparesni ligoms bei kenkėjams, geriau pakelia ekstremalias sąlygas: sausrą, šaltį, druskingą dirvožemį ir kt.
Vis dėlto dideliu greičiu besivystanti biotechnologija, JAV jau įgavo masinį pobūdį ir toliau plečiasi be didelių svarstymų. Kelios agrochemijos ir farmacijos kompanijos bando pakeisti žemės ūkį, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę žemėje. Milžiniškų pasaulio biotechnologijų kompanijų sukurtos genetiškai modifikuotos veislės užkariauja vis didesnius plotus. Genetiškai modifikuoti augalai plačiai pradedami auginti Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Kinijoje. Jie pamažu skverbiasi ir į Europą, nors pastaroji tam įvairiais būdais priešinasi ("Lietuvos Aidas", 2006).
Kol kas mokslas dar nedavė konkretaus atsakymo, koks yra genetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogaus sveikatai ir aplinkai, nes šie produktai pasaulyje naudojami dar labai neseniai – apie 10 metų. Žinoma yra pavojus, dėl to, kad genetiškai modifikuoti organizmai pakliuvę į aplinką gali būti nebekontroliuojami, o tai gali sukelti nenuspėjamus ekologinius pokyčius. Be to įterpti svetimi genai gali veikti ne visada taip, kaip yra tikimasi. Genų inžinerijos metu yra sudėtinga numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps svetimas genas ir kaip jis sąveikaus su esamais genais. Todėl kartais į organizmą įvedami genai, gali tarpusavyje visiškai nederėti ar net būti netinkami maistui. Tuomet gali pradėti gamintis medžiagos – ksenobiotikai, kurių žmogus iki šiol nevartojo ir prie kurių organizmas neprisitaikęs. Tai gali iššaukti neigiamas organizmo reakcijas, tokias, kaip sunkūs apsinuodijimai, alergijos (Paulauskas, 2000).
Tačiau be pavojų ir neigiamų pusių genų inžinerija turi ir privalumų. Tarkim, genetiškai modifikuoti uodai su švytinčiomis lytinėmis liaukomis gali padėti kovoti su maliarija. Jei iš medūzų išskirtą fluorescencijos geną perkėlus į uodų organizmus, tai jo veikimas pasireiškia tik vyriškos lyties uodų lytinėse liaukose. Tuomet patinėliai gali poruotis, tačiau palikuonių nesulaukia, taigi uodų (maliarijos platintojų) populiacija sumažėja ("Sveikas žmogus", 2005). Kuriamos ir klimato svyravimams atsparios veislės, kurias galima auginti ir žemdirbystei nepalankiose sąlygose. Be to formuojama nuomonė, kad genetiškai modifikuotas maistas išgelbės badaujančias pasaulio šalis (Paulauskas, 2004).
Dabar įvairiais teisiniais aktais yra reguliuojama veikla susijusi ne tik su genetiškai modifikuotais organizmais, bet ir su produktais, savo sudėtyje turinčiais genetiškai modifikuotų organizmų, bei pagamintų iš jų turinčių transgeninių nukleorūgščių ir baltymų (Uktverys,1999).
Dar nėra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad genetiškai modifikuoti organizmai ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei žmonėms. Mes nežinome kokių pasekmių genetiškai modifikuoti organizmai turės bent jau netolimoje ateityje, todėl riziką reikia vertinti kiekvienu atskiru atveju.

Darbo tikslas – įvertinti genetiškai modifikuotų organizmų poveikį aplinkai ir sveikatai.
Uždaviniai:
• Nustatyti GMO rizikos vertinimo etapus ir kriterijus.
• Išanalizuoti GMO poveikį gyvūnų ir žmonių sveikatai.
• Išanalizuoti GMO poveikį aplinkai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-08-11
DalykasSveikos gyvensenos ir higienos kursinis darbas
KategorijaMedicina >  Sveika gyvensena ir higiena
TipasKursiniai darbai
Apimtis31 puslapis 
Literatūros šaltiniai15 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis65.55 KB
AutoriusToma
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasJukna
Švietimo institucijaLietuvos sveikatos mokslų universitetas
FakultetasGyvulininkystės technologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Genetiskai modifikuotu organizmu poveikis aplinkai ir sveikatai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 31 puslapis 
  • Lietuvos sveikatos mokslų universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Jukna
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą