Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Viešasis administravimas Europos Sąjungoje (ES) (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Viešasis administravimas Europos Sąjungoje (ES) (2)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Europos Sąjungos (ES) Taryba. Vadovų Taryba. Ministrų Taryba. Europos Tarybos veiklos sritys. Europos Komisija. Europos Parlamentas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Europos Audito Rūmai. Išvados.

Ištrauka

Viešasis administravimas šiandien tampa vis sudėtingesne veiklos sistema, jungiančia ir darančia įtaką visai visuomenės raidai. Viešojo sektoriaus funkcijų ir institucijų augimas bei veiklos modernizavimas yra vienas iš svarbiausių socialinių fenomenų, tapusiu mokslininkų ir praktikų diskusijų objektu. Viešasis administravimas yra visoms šalims ir valdymo formoms būdinga veikla. Šiandien viešojo admonistravimo veikla yar ypač svarbi Europos Sąjungoje, kuri siekia joje dalyvaujančių šalių platesnės ir gilesnės ekonominės bei politinės integracijos, piliečių gerovės užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje. Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, vienijanti 25-ių valstybių gyventojus. Jos istorijos pradžia sietina su trimis Europos Bendrijomis:
1. 1951 m. Paryžiuje įsteigta Europos anglių ir plieno bendrija.
2. 1957 m. Romoje įsteigtos Europos atominės energetikos bendrija.
3. Tais pačiais metais 1957m. Įsteigta Europos ekonominė bendrija.
Šioms trims bendrijoms įsteigus bendras institucijas, imtas taikyti "Europos Bendrija" terminas. Europos Sąjungą sudaro penkios pagrindinės institucijos:
1. Europos Sąjungos Taryba (Taryba)
2. Europos Komisija (Komisija)
3. Europos Parlamentas
4. Europos Teisingumo Teismas
5. Europos Audito Rūmai
Be pagrindinių institucijų yra ir kitos institucijos, tai: Europos viršūnių taryba, Europos centrinis bankas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Europos investicijų bankas, Pirmosios instancijos teismas, Ombudsmenas.
Šio darbo tikslas ir būtų išsiaiškinti kaip Europos Sąjungoje veikia viešasis administravimas, t.y, ES institucijos.

Pirmą kartą Vadovų taryba teisiškai buvo pripažinta 1986 metais Vieningame Europos akte. Pagrindinė Europos vadovų tarybos įsteigimo priežastis buvo ta, kad Bendrija nespėjo ir nepajėgė adekvačiai reaguoti i greitai besikeičiančias politines aktualijas pačioje Bendrijoje ir už jos ribų. Mastrichto sutartimi Vadovų Tarybai buvo suteikti įgaliojimai kurti ir nustatyti bendras ES plėtros kryptis, priimti nutarimus dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo procese bei formuojant Bendrąją Užsienio ir saugumo politiką. Taip pat numatyta funkcija formuoti bendrąsias ES politikos kryptis. Amsterdamo sutartimi Europos Sąjungos Tarybai buvo suteiktos didelės galios formuojant bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Buvo numatyta:
1. ES Taryba nustato bendrosios užsienio ir saugumo politikos principus.
2. ES Taryba suformuoja bendrąsias strategijas, kurias įgyvendina tose srityse, kuriose valstybės narės turi bendrų interesų. (Bendrosios strategijos numato tikslus, trukmę ir priemones joms įgyvendinti).
3. ES Taryba privalo priimti sprendimus, kurių reikia numatytoms bendrosios užsienio ir saugumo politikos priemonėms įgyvendinti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-05-06
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis19.94 KB
AutoriusZydre
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasE. Stumbraitė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Viesasis administravimas Europos Sajungoje (ES) (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • E. Stumbraitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą