Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Socialinės apsaugos reforma Lietuvoje 1990-2003 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Socialinės apsaugos reforma Lietuvoje 1990-2003 metais

  
 
 
123456789
Aprašymas

Sovietinio laikotarpio paveldas. Būtinumas pritaikyti socialinės apsaugos sistemą prie rinkos ekonomikos. Tarptautinė įtaka. Demografiniai procesai. Senatvė, invalidumas, našlystė. Liga. Motinystė. 1994-1995 metų pensijų reforma.

Ištrauka

Skirtingi veiksniai lėmė naują socialinės apsaugos sistemų formavimąsi Lietuvoje, iš kurių galima paminėti svarbiausius:
1. sovietinio laikotarpio paveldas;
2. būtinumas pritaikyti socialinės apsaugos sistemą prie rinkos ekonomikos;
3. tarptautinė įtaka;
4. demografiniai procesai.

Sovietinio laikotarpio paveldas. Lietuvos sovietiniui socialinės raidos modeliui buvo būdingi šie bruožai: centralizuotas planavimas, tik valstybės teikiamas bazinės gerovės lygis, nemokama sveikatos apsauga ir švietimas, galimybė apsirūpinti nemokamu gyvenimo būstu, labai pigus maistas ir transportas.
Buvusioje Sovietų Sąjungoje socialinė politika ir darbo rinka faktiškai neegzistavo, laikytasi oficialios ideologinės pozicijos: visi žmonės kurie galėjo dirbti – dirbo, taigi ir uždirbdavo savo pragyvenimui. Sovietų Sąjungoje buvo visiškas užimtumas, o socialinės apsaugos sistema buvo organizuojama per užimtumą. Ligos atveju kiekvienas turėjo nemokamą medicininį gydymą, ir ligos pašalpos buvo beveik vienodo dydžio kaip ir darbo užmokestis. Pensijos dydis tam tikru laipsniu priklausė nuo pajamų paskutiniaisiais darbo metais.
Kol Lietuva buvo sovietine respublika, politiniai ideologiniai valstybės veiksmai neigė pačios gerovės politikos būtinumą. Gerovės problemas vertinta kaip neegzistuojančias, tvirtinta, kad jos automatiškai išnyks, nes valstybė patenkina visus dirbančiųjų poreikius.
Socialinės apsaugos sistema buvo susieta su darbo stažu ir užmokesčio lygiu skaičiuojant išmokas. Socialinę apsaugą kontroliavo profsąjungos, kurios buvo atsakingos už įmonių vaikų darželius, darbuotojų aprūpinimą butais, sanatorijas ir atostogų reikalų tvarkymą. Darbo vieta darė įtaką dalyvavimui socialinės gerovės sistemoje. "Privilegijuotieji" darbuotojai gaudavo didesnes išmokas nei paprasti darbuotojai. Specialios išmokos buvo numatytos aukštiems vyriausybės bei komunistų partijos nariams, kurių indėlis į ekonomiką bei politinį šalies gyvenimą buvo laikomas ypač dideliu. Blogiausioje padėtyje atsidūrė kolūkiečiai, kurių indėlis į ekonomiką buvo laikomas mažu, todėl ir jų atlyginimai, ir išmokos buvo labai maži. Sovietų Sąjungoje lėšos socialinei apsaugai buvo skiriamos iš valstybės biudžeto, iš piliečių socialinei apsaugai skirtos įmokos nebuvo renkamos. Remtasi tuo, kad oficialiai nedarbo nebuvo, kartu nebuvo ir socialinių problemų. Sovietinis modelis teikė visapusiškas prastos kokybės gerovės paslaugas santykinai žemame lygyje. Socialinės apsaugos administravimas buvo padalytas valstybei pavaldžioms profesinėms sąjungoms ir valstybinėms institucijoms. Nebuvo teisinių ir administracinių instrumentų, skirtų apsaugoti žmonių socialinės apsaugos teises.
Valstybinio socializmo socialinės politikos bruožai:
Socializmo sistema teikė piliečiams nemokamą ir universalią sveikatos, švietimo, profesinio mokymo sistemą, sunkiai subsidijuojamus būstus, kurių dažniausiai trūkdavo.
Formalus nedarbo nebuvimas. Atlyginimas, mokamas už neefektyvią gamybą, iš dalies ir buvo mokestis už nedarbo nebuvimą.
Vaiko priežiūros paslaugos buvo teikiamos moterims, siekiant išlaisvinti moterų darbo jėgą ir maksimaliai kontroliuoti politinę vaikų socializaciją.
Daugelis masinio vartojimo dalykų buvo dosniai finansuojama, sukeliant didžiulį vartojimo neefektyvumą.
Pajamų netolygumas buvo žymiai mažesnis negu rinkos visuomenėse, tačiau pajamos buvo daug mažesnės.
Daugelio kokybiškų vartojimo reikmenų neprieinamumas rinkoje (arba prieinamumas labai aukštomis kainomis) arba paskirstymas kitais būdais, tokiais kaip specialioji klientūra, šefavimas ir panašiai.
Pensijos buvo labai mažos, lyginant su Vakarų šalių.
Dažnai prastos kokybės sveikatos apsaugos ir kitos paslaugos.
Pateikti faktai leidžia teigti, kad socializmo socialinė politika buvo integruota į gamybos procesą ir nuosekliai nukreipta skatinti gamybą ir kurti bei ginti jos žmogiškojo kapitalo pamatus. Valstybinio socializmo socialinė politika asocijavosi su nepatenkintais poreikiais, nepalenkiamomis biurokratinėmis taisyklėmis, atsitiktinėmis ir vis labiau neprieinamomis paslaugomis.
Naujieji įstatymų leidėjai negalėjo visiškai atsiriboti nuo visuomenės bei jos pasenusio mąstymo būdo, todėl kartais jie vis dar buvo linkę įtraukti kai kuriuos sovietinius stereotipus į naujuosius įstatymus. Ypač sunku atsisakyti paternalistinio valstybės įvaizdžio ir naujų privilegijuotų socialinių grupių kūrimo. Pagrindinis principas – remti nepajėgiančius dirbti ir vargšus – kartais pakeičiamas principu remti dėl politinių priežasčių užsitarnavusias gyventojų kategorijas.
Kai kurie sprendimai rėmėsi kontrasto principu: buvo manoma, kad sovietiniai įstatymai yra blogi ir be jokių išlygų turėtų būti daroma priešingai.
Būtinumas pritaikyti socialinės apsaugos sistemą prie rinkos ekonomikos. Svarbus veiksnys, turėjęs įtakos socialinės apsaugos sistemų plėtrai, buvo siekimas kuo greičiau reorganizuoti ekonomiką pagal rinkos principus. Nauja socialinės apsaugos sistema buvo kuriama tikintis, kad pereinamasis laikotarpis vyks greitai ir nebus labai skaudus. Tikėtasi, kad ekonomika nesmuks reformų metu, bet priešingai - greitai kils. Tai taip pat buvo viena iš priežasčių, kodėl buvo orientuotasi į gana ekstensyvią socialinės apsaugos sistemą. Ši socialinė apsauga buvo ekstensyvi išmokų gavėjų aprėpimo požiūriu, tačiau ne išmokų dydžio ar bendra finansine apimtimi. Svarbiausia to priežastis – ekonomikos nuosmukis, prasidėjęs 1991 metais.
Ekonominiai pokyčiai nebuvo palankūs socialinei apsaugai. Struktūrinė ekonomikos reorganizacija buvo daroma tradicinių ūkio šakų bei įmonių, kurios yra socialinio draudimo įmokų mokėtojos, nuosmukio kaina. Be to, suirus kolūkiams ir tarybiniams ūkiams įmokų iš kaimo gyventojų "Sodra" nebegaudavo, o išmokas mokėti reikėjo. Bendrasis vidinis produktas 1991-1994 m. Lietuvoje sumažėjo 53 procentais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-04-07
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis20.96 KB
Autoriusbrigita
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasErika Ruschhoff
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasSocialinės politikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socialines apsaugos reforma Lietuvoje 1990 2003 metais [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Erika Ruschhoff
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą