Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Viešasis administravimas>Interesų grupės (7)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Interesų grupės (7)

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Interesų grupės. Interesų grupės ir politika. Lobizmas. Korporatyvizmas. Institucinės grupes. Trišalis bendradarbiavimas. Tinklai. Konsultacijos ir įgyvendinimas. Neteisėtos grupės. Spaudimo grupės Lietuvoje. Išvados.

Ištrauka

Interesų grupės, kaip ir politinės partijos, yra moderniosios visuomenės produktas. Politikos moksle bendriausia prasme interesų grupėmis vadinamos organizacijos, kurios yra autonomiškos nuo vyriausybės ir politinių partijų ir vienokiu ar kitokiu būdu siekia daryti įtaką vyriausybės politikai.
Didžiausias jų skirtumas nuo politinių partijų, kad jos nesiekia formuoti vyriausybės. Interesų grupės susieja individą su viešosiomis institucijomis ir siekia paveikti viešėją politiką.
Kiekvienoje politinėje sistemoje, interesų grupės yra kaip vienas iš pagrindinių tos sistemos atributų, jos atlieka svarbiausios jungties tarp valstybės valdymo institucijų ir pilietinės visuomenės vaidmenį.
Rašto darbo tikslas: Šiame rašto darbe bus apžvelgta interesų grupių veikla pasaulyje bei Lietuvoje.
Tyrimo uždaviniai:
1) Kas yra interesų grupės, ką jos veikia, kokie jų tiklslai.
2) Interesų grupių skirstymas pagal įvairius kriterijus.
3) Interesų grupių veikla Lietuvoje
4) Interesų grupių veikomo modeliai

Tyrimo metodai: Darbe naudoti šie tyrimo metodai: įvairių literatūrinių šaltinių ir internetinių puslapių informacija.


Interesų grupės savo veikloje naudoja platų priemonių arsenalą ir ivairią taktiką:

1) Vakarų šalyse labiausiai paplitęs interesų grupių veiklos būdas yra lobingas (lobbing). Visos svarbesnes grupes stengiasi tureti savo lobby valdžios organuose, ypač parlamentuose (JAV - Kongrese). Lobby sudaro kompetentingi žmonės, kurie gerai žino savo atstovaujamos grupĖs problemas, moka įtikinančiai išaiškinti jų reikalavimus valdžios sferose ir, svarbiausia, gerai orientuojasi valdžios koridoriuose, pažysta parlamento narius, žino su kuo ir kaip reikia kalbeti. Dažniausiai toks poreikis iškyla, kai svarstomas biudžetas arba įstatymų projektai, kurie liečia tam tikros grupės interesus. Siekdami paveikti įstatymų leidėjus, lobistai iš esmės veikia kaip tarpinė grandis tarp interesų grupių ir valstybinės valdžios ir daro įtaką, formuojant politiką.
2) Informacijos kontrole. Kai kuriais atvejais tam tikra grupė disponuoja specializuota informacija arba jos nariai turi ypatingą kvalifikaciją. Pavyzdziui, mokslininkai, įvairių korporacijų ekspertai, lakūnai, gydytojai yra nepakeičiami savo srities žinovai, ir valdžia turi skaitytis su jų nuomone, sprendžiant klausimus kurie liačia jų interesus. Savaime suprantama, panaudoti informaciją kaip spaudimo priemonę gali tik grupės, kurių kompetencija yra svarbi ir kurių negalima pakeisti. Daugumas profsąjungų ,religines grupes, hobio asociacijos neturi specializuotos unikalios informacijos arba kvalifikacijos todėl jos negali disponuoti tokia informacija.
3) Rinkiminė veikla. Stambios grupės rinkimų metu gali rinkti lėšas tarp savo narių kandidatui ar jų partijai palaikyti, aktyviai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje, palaikyti rinkejų balsais. Rinkiminese kampanijose dažnai aktyviai reiškiasi profsąjungos, didelės religinės organizacijos, etnines grupes. Tačiau toli gražu ne kiekviena grupė gali aktyviai reikštis rinkimineje kampanijoje.
4) Ekonominės galios panaudojimas. Interesų grupės, užimančios strateginę vietą ekonomineje sferoje, ypač profesinės sąjungos ir verslininkų asociacijos, siekdamos apginti savo interesus, gali paralyžuoti svarbių sferų funkcionavima, paskelbdamos streiką arba grąsindamos ekonominėmis priemonėmis.
5) Vieša informacinė kampanija. Grupės, tarp jų ir neskaitlingos, gali bandyti pakeisti politiką netiesioginiu būdu pradėdamos informacinę kampaniją žiniasklaidoje, tikėdamosios tuo paveikti viešąją nuomonę, kuri savo ruožtu priverstų valdžia pakeisti savo vykdomą politiką. Tačiau pasinaudoti šia taktika gali tik turtingos grupės. Aštuntame dešimtmetyje Amerikos korporacijos, sukilus nepasitenkinimui dėl aplinkos taršos, organizavo skelbimų kampanija, kurios devizas buvo "teršia ne verslas, teršia žmones".
6) Prievarta ir dezorganizacija. Plačiai teroristinę taktiką naudojo radikalios kairiosios grupės. Terorizmas yra efektyviausias būdas pasireikšti smulkioms grupelėms. Šią taktiką gana sėkmingai gali naudoti separatistinės organizacijos, kurioms negresia pavojus netekti savo tautiečių paramos.
7) Bylinėjimasis: Demokratinėse šalyse kai kurios suinteresuotos grupės gali siekti pakeisti arba anuliuoti kokį nors įstatymą per teismą. Tam nereikia nei daug narių, nei ypač didelių išlaidų. Amerikoje pirmaisias pokario dešimtmečiais per teismą juodųjų organizacijos pasieke, kad būtų desegreguotos mokyklos pietinėse valstijose ir leista juodiesiems dalyvauti pirminiuose rinkimuose. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-03-02
DalykasViešojo administravimo referatas
KategorijaViešasis administravimas
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai9 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis36.49 KB
AutoriusdvDonce
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasBumbliauskas
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Interesu grupes (7) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Bumbliauskas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą