Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Specialioji pedagogika>Kurčiųjų švietimo problemos
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Kurčiųjų švietimo problemos

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Švietimo integracijos politika. Kurtieji gali mokytis bendrosiose ir specializuotose mokyklose. Dvi sistemos - kuri geresnė? Tos pačios mokymo programos. Kurtieji universitetuose. Mokymo pagal individualų planą procesas. Vaidmens keitimas. Geranoriškumas. Pasirengimas leisti kurčią vaiką į bendrojo lavinimo mokyklą. Sunkumai, su kuriais pedagogai susiduria mokydami kurčius ir neprigirdinčius. Pedagogų kvalifikacija. Socialinių nuostatų neįgaliųjų atžvilgiu ypatumai. Nuostatų struktūriniai komponentai ir jų interpretacija. Aplinkos poveikis kurčiojo bendravimo ugdyme. Bendraamžių grupėse vaikai mokosi bendradarbiauti. Kurčiųjų psichologiniai bendravimo ypatumai. Nuostatos ir sunkumai būdingi girdintiesiems ir kurtiesiems bendraujant tarpusavyje. Žiniasklaidos prieinamumas kurtiesiems. Išvados.

Ištrauka

Šeimą užgriūna dideli rūpesčiai, kai gimsta vaikas su klausos sutrikimu. Tėvams iškyla daug klausimų, kaip parengti vaiką mokyklai ir gyvenimui girdinčiųjų bendruomenėje. Nemažai kurčių ar žymiai neprigirdinčių vaikų mokosi jiems skirtose ugdymo įstaigose. Dalis kurčių vaikų po sėkmingų implantacijos operacijų mėgina mokytis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikais vaikais ir integruotis į visuomenę.
Klausos sutrikimų turintys vaikai nuo 7 iki 20 metų amžiaus mokomi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centruose.Čia jiems sudaromos sąlygos įgyti pagrindinį išsilavinimą bei pasirengti gyvenimui.
Atsižvelgus į klausos sutrikimo specifiką ir kalbos išsivystymo lygį, ugdymo planas lanksčiai pritaikomas vaikui. Greta įprastų dalykų mokiniai mokomi ir specialiųjų: lietuvių gestų kalbos, dalykinės praktinės veiklos, muzikos ritmikos bei lanko individualias tarties, klausos ir kalbos lavinimo pratybas.
Integruotis į visuomenę kurtiems ir neprigirdintiems žmonėms sunku dėl daugelio problemų. Viena jų - Lietuvoje nepakankamai išvystytos paslaugos kurtiesiems. Jie ne visur gauna reikiamą pagalbą, nes dažnam iš jų iškyla aktualiausia komunikacijos problema - apsunkintas bendravimas sakytine lietuvių kalba.
Manoma, kad neprigirdintiems vaikams įmanoma mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau būtina kompensacinė technika - vadinamosios girdėjimą gerinančios sistemos. Tačiau kompensacinės technikos trūksta. Jei neprigirdintys ir kai kurie kurti mokiniai (kuriems tai tinka) galėtų įsigyti girdėjimą gerinančios sistemos siųstuvą ir imtuvą, taip pat turėtų šiuolaikinius skaitmeninius klausos aparatus, jie galėtų susikalbėti su mokytojais ir jiems būtų lengviau integruotis į visuomenę.
Kurtiems vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokykloje nepaprastai sunku. Kiekvienas jų ar grupelė turėtų turėti gestų kalbos vertėją, tačiau bendrojo lavinimo mokyklos negali tokių paslaugų suteikti. Nekalbant apie tai, kad mokyklų mokytojai nepakankamai žino apie tokių mokinių ugdymo specifiką.
Lavinimas yra kurčio vaiko ateities pagrindas. Tėvų pareiga – padaryti tą ateitį realybe, bet jie negali pasirūpinti viskuo vieni patys, ypač jeigu vaikas mokosi bendrojo lavinimo mokykloje. Tuomet jam reikalinga daugelio žmonių pagalba. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-25
DalykasSpecialiosios pedagogikos referatas
KategorijaPedagogika >  Specialioji pedagogika
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis28.82 KB
Autoriusagne
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasPackevičiūtė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasSporto biomedicinos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kurciuju svietimo problemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 3 Klasė/kursas
  • Packevičiūtė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą