Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Būties samprata antikoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Būties samprata antikoje

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Antikinės filosofijos atstovai. Ikisokratinė filosofija. Jonijos filosofija. Italikų filosofija. Klasikinė filosofija. Platoniškoji ontologija. Aristotelio ontologija. Išvados.

Ištrauka

Temos aktualumas. Būties problemą svarsto filosofijos mokslas, kuris vadinamas ontologija arba metafizika. Būties sąvoka filosofijai ypač svarbi, nes būties klausimas yra pagrindinis filosofijos klausimas, o būties problema yra pagrindinė metafizikos problema. Jau ankstyvojoje Graikijos filosofijoje buvimui įvardinti pradėta vartoti sąvoka "būtis". Filosofinė būties sąvoka yra pats abstrakčiausias apibūdinimas to, kas egzistuoja, vadinasi ši sąvoka yra pati plačiausia ir bendriausia filosofinė sąvoka, todėl būties problema ir nagrinėjama laikotarpiais.
Darbo tikslas. Remiantis faktu, kad būties problema nagrinėjama laikotarpiais, o pirmasis būties sąvoką pavartojo Parmenidas (antikinės filosofijos atstovas), aptarti būties sąvoką ir jos problemą antikos filosofijoje.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti antikinės filosofijos atstovus;
2. Aptarti ikisokratikų būties suvokimą;
3. Atskleisti klasikinės filosofijos atstovų būties suvokimą.
Antika - daugiau kaip tūkstantį metų trukęs Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijos klestėjimo laikotarpis.
Visais laikais viso pasaulio mokslininkai išsamiai tyrinėjo ir tebetyrinėja antikos filosofų palikimą. Antikiniais laikais buvo sukurta daug filosofinės literatūros, tačiau mus pasiekė nedidelė jos dalis. Iš vadinamojo iki istorinio laikotarpio išliko tik kai kurių mąstytojų minčių nuotrupos, fragmentai.
Taigi kaip matyti iš 1 pav., antikinės filosofijos atstovus galima suskirstyti į atskiras mokyklas, kurioms priklausė filosofai. Galima teigti, kad antikos filosofai buvo reikšmingiausi filosofijai, nes būtent šiame laikotarpyje buvo pirmą kartą pavartotas žodis "būtis" ir jos samprata. Kiti filosofai tik interpretavo šios sąvokos reikšmę savo požiūriu.
Ikisokratikai — pirmieji graikų filosofai, gyvenę iki Sokrato, apie VII-V a. pr. m. e. Mūsų žinios apie šiame periode gyvenusius filosofus yra grindžiamos citatomis iš vėlesnių mąstytojų ir istorikų veikalų. Yra žinoma, kad dauguma ikisokratikų yra daug rašę, tačiau jų darbai neišliko. Ikisokratikams tradicinis graikų mitologinis pasaulio vaizdas buvo nepriimtinas. Jie bandė sukurti aiškesnį paaiškinimą pasaulio fenomenams aplink juos.
Jau VII a. pr. m. e. graikų mąstytojus - filosofus daugiausiai domino pasaulio genezės problema. Ikisokratikai nekėlė klausimo apie tai, koks pasaulis yra aplink juos, juk jie egzistavo jame, jį matė ir jame veikė. Buvo klausiama iš kur pasaulis atsirado, koks jis buvo iš pradžių. Pastarasis klausimas, jį teoriškai įprasminus virto klausimu apie pasaulio pradą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-26
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis24.44 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJanauskaitė
Švietimo institucijaKauno kolegija
FakultetasEkonomikos ir teisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Buties samprata antikoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Kauno kolegija / 2 Klasė/kursas
  • Janauskaitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą