Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Psichologija>Raidos psichologija>Žaidimas — pagrindinė vaiko veikla
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žaidimas — pagrindinė vaiko veikla

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įžanga. Žaidimo auklėjamoji reikšmė. Žaidimų rūšys. Žaidimo vaidmuo vaiko gyvenime. Kodėl vaikai žaidžia? Kas yra geras žaidimas? Vaizduotė. Vaizduotė ir žaidimas. Vaiko kambarys ir žaislai. Netradiciniai darželiai. M. Montessori pedagogika. Valdorfo pedagogika. Mano nuomonė M. Montessori ir Valdorfo ugdymo atžvilgiu. Išvados.

Ištrauka

Vaikystė – laimingiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis, vertinama kaip nepakartojama gyvenimo vertybė, pripažįstamas kiekvieno vaiko unikalumas. Tai laikas, kai padedami pagrindai gyvenimo meilei ir mokymuisi tobulumo, troškimui ir atsparumui gyvenimo negandoms, visų gyvybių pagarbai, prisiminti, pratęsti mūsų senolių kultūrą, papročius, norui dalintis ir padėti kitiems. Vaikystės laikotarpis, kuriame itin ryškus natūralus žmogaus siekis būti laisvam ir savarankiškam savo mintimis, veiksmais, jausmais. Vaikas pasaulį pažįsta kaip naują ir jį atranda keisdamas, todėl vaikystės aplinkoje mes visi esame svarbūs, kuriame, gyvename ir žaidžiame kartu.
Tačiau šiandien bendraujantis su vaikais žmogus pastebi, kad jų sugebėjimas žaisti mažėja. Vaikai nemoka žaisti taip, kaip tai darė anksčiau jų bendraamžiai. Iškyla pavojus žaidimui – svarbiausiam būdui vaikui atsiskleisti žaidimas virsta arba laukiniu nevaržomu šėlimu, arba apatija, abejingumo ir pasyvumo būkle.
Šis visuotinis reiškinys – tai pavojaus signalas, kurį reikia rimtai vertinti, nes jis rodo gilius neigiamus vaiko pokyčius. Juk vaikai, nebemokantys žaisti, bemaž yra ligoniai. Ši liga ne visada pasireiškia klinikiniais požymiais, bet parodo, galinčius vėliau sukelti organinius susirgimus ir dvasios silpnumą.
Tai, kad dabartiniai vaikai, gyvenantys chaose, nesugeba pasinerti dvasia ir kūnu į žaidimą ir persikūnyti, susiję su pernelyg ankstyva fizine branda. Normaliai besivystantis kūnas, siela ir dvasia turi išlikti vieningi iki brendimo.
Literatūroje vis dažniau kalbama apie žaidimų aklėjamąją reikšmę. Reikia taip auklėti vaiką, kad jis mokėtų žaisti. Anksčiau tokios problemos nebuvo. Buvo žaidžiama vos pasitaikius progai. Bet laikai pasikeitė. Jei anksčiau žaidimas buvo sudvasintos vaikystės išraiška, tai dabar jis tapo jau pedagogine priemone.
Dabar žaidimas – tai svarbi priemonė auklėjant vaikus pilnaverčiais žmonėmis. Kenksmingi veiksniai atima vaiko gyvybines galias, kurioms atstatyti būtinas fantazijos kupinas žaidimas. Todėl laki F. Šilerio frazė dabar įgauna svarbią reikšmę: "Žmogus žaidžia tik tada, kai jis yra žmogus tikrąja prasme, ir jis tik tada žmogus, kai žaidžia". Dabar šiam žmoniškumui gresia didelis pavojus, nes mūsų laikai nepalankūs žaidimui. Nūdienos civilizacijos varikliai yra valia ir protas. Mes per mažai teikiame vaikui impulsų, kad atsiskleistų tos žmogaus jėgos, kurios slypi ritmikoje, pulso tvinksnyje ir kvėpavime. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-12-05
DalykasRaidos psichologijos referatas
KategorijaPsichologija >  Raidos psichologija
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis29.76 KB
AutoriusPaulyteaa
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasA. Griciūtė
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
FakultetasSporto edukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zaidimas pagrindine vaiko veikla [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 2 Klasė/kursas
  • A. Griciūtė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą