Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Architektūra ir dizainas>Bizantijos valstybės kultūra: Bizantijos menas ir architektūra
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Bizantijos valstybės kultūra: Bizantijos menas ir architektūra

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Įvadas. Bizantijos architektūra. Ankstyvoji architektūra, architektūros periodizacija. Krikščionybės įtaka, architektūros raida. Bazilika. Šv. Sofijos fenomenas. Statybinės medžiagos. Puošyba. Galutinė raida. Bizantijos menas. Skulptūra. Tapyba. Mozaika, miniatiūros. Ikonografija. Pradžia. Ikonoklastų laikotarpis. Meno kūrimo kriterijai. Bažnyčios ir liaudies meno kova. Meno renesansai. Bizantijos šedevrai. Antikos palikimas.Teatras. Apibendrinimas. Priedai (6 psl.) Darbas iliustruotas paveikslėliais.

Ištrauka

Bizantijos imperija, Bizantija ( gr. Βυζαντινή αυτοκρατορία )- viduramžių valstybė, gyvavusi 395—1453 metais, dar vadinama Rytų Romos imperija. Šios valstybės užuomazgos siejamos su Romos imperatoriumi Konstantinu, kuris 330 metais perkėlė sostinę iš Romos į Azijos ir Europos sandūroje išsidėsčiusį Bizantijos miestelį. Šio imperatoriaus garbei miestas buvo pavadintas Konstantinopolio vardu. Galutinai Romos imperiją į rytų ir vakarų dalis padalijo imperatorius Teodosijus 395 metais.V amžiuje po Kristaus Vakarų Romos imperija žlugo nuo barbarų smūgių.Rytų Romos imperijai teko kita lemtis. Gyvavusi dar ne vieną šimtmetį, ji paliko meno ir architektūros paveldą, kurį mėginsiu aprašyt šiame darbe.
Konstantinopolis- svarbiausias Bizantijos kultūros ir mokslo židinys. Tai buvo klestintis ir pasakiškai turtingas miestas. Įsikūręs Europos ir Azijos sandūroje miestas buvo ideali vieta prekiauti. Čia susitikdavo pirkliai iš Balkanų pusiasalio, azijietiškųjų Rytų, Uždunojės sričių, Kinijos, Rusijos, Bagdado ir kitų valstybių.
Materialinę gerovę atitiko architektūros ir meno klestėjimas. "Per vienuolika savo gyvavimo amžių Bizantija pasireiškė įvairiose srityse: architektūroje buvo sukurtas naujas bažnyčios statinio tipas- kryžiškoji kupolinė šventovė, vainikuota kupolais, papuošta puikiomis mozaikomis arba freskomis, kuriose tradicinės ikonografinės temos įgijo savitą, nepakartojamą kompozicinę išraišką; taikomojoje ir dekoratyvinėje daileje – grakštūs ir subtilūs prabangos daiktai, nuostabūs, spalvų žaižaravimu žavintys purpuro audeklai, kurių gamybos paslaptį Bizantija pavydžiai saugojo; miniatiūros, puošiančios žymiausius rankraščius; gaminiai iš brangiųjų metalų, sidabru inkrustuotos bronzos, kintančių atspalvių emalio ir dramblio kaulo. Tai bizantiškajai kultūrai teikė nepakartojamo puošnumo."( A. Čekalova, M. Poliakovskaja "Bizantija" 2003 : 10-11 psl.) Galbūt todėl, ji tapo viena ryškiausių viduramžio kultūrų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-08
DalykasArchitektūros ir dizaino kursinis darbas
KategorijaArchitektūra ir dizainas
TipasKursiniai darbai
Apimtis23 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis1.9 MB
AutoriusSandra
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasP. Baronas
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bizantijos valstybes kultura Bizantijos menas ir architektura [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 23 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • P. Baronas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą