Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Bibliotekininkystė>Privalomieji spaudos egzemplioriai Lietuvoje
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Privalomieji spaudos egzemplioriai Lietuvoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Įvadas. Kursinio darbo tikslas — išryškinti privalomojo spaudos egzemplioriaus pagrindinius bruožus Lietuvoje ir numatyti jo panaudojimo galimybes universitetų bibliotekose. Privalomojo egzemplioriaus raida ir pagrindiniai bruožai. Privalomasis egzempliorius Lietuvoje XVII-XXI amžiuje. Privalomasis egzempliorius pasaulyje. Privalomasis spaudos egzempliorius Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose. Aukštųjų mokyklų bibliotekų raida. Tyrimo metodika ir organizavimas. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Priedas (anketa).

Ištrauka

Lietuvos bibliotekų ir jų fondų istorija siekia kelis šimtus metų. Bibliotekos buvo pradėtos steigti dar feodalizmo laikais. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, bibliotekos buvo pradėtos steigti prie vienuolynų, bažnyčių, valdovų ir didikų rūmų. Tiesa, įvairias šimtmečiais skyrėsi bibliotekos funkcijos. XVI a. prie bažnyčių įkurtos bibliotekos atliko cenzūrinę paskirtį. Jos siekė kontroliuoti spaudą ir neleisti sklisti bedieviškai literatūrai. Daugelis mokslininkų teigia, kad būtent dėl šios priežasties bažnyčia visiems knygų ir laikraščių leidėjams dar XVI a. įvedė privalomąjį egzempliorių, kuris turėjo padėti kontroliuoti spaudos turinį ir pan. Vėliau, keičiantis santvarkoms, privalomojo egzemplioriaus paskirtis taip pat keitėsi. Šimtmečiais jis atliko įvairias funkcijas: cenzūrinę, apsauginę teisinę, bibliotekinę, bibliografinę, archyvinę, statistinę ir t.t. Šiandien privalomojo egzemplioriaus pagrindinės funkcijos – bibliografinė, statistinė ir archyvinė. Privalomasis egzempliorius iš pradžių buvo reikalingas karališkoms ir didikų bibliotekoms papildyti, o XIX – XX a. jau valstybinėms ir nacionalinėms bibliotekoms komplektuoti bei jų fondams turtinti. Šiandien privalomojo egzemplioriaus sistema garantuoja bibliografinės informacijos išsamumą, jos patikimumą, reguliarumą bei efektyvumą.
Privalomojo egzemplioriaus klausimais Lietuvoje daugiausia rašė J. Basiulis. Autorius tyrinėjo jo istoriją, daug dėmesio skirdamas bibliografinei privalomojo egzemplioriaus funkcijai. Privalomojo egzemplioriaus istorija nušviesta ir R. Bagušytės, O. Janonio, I. Petrauskienės, L. Kiliaus darbuose. R. Bagušytė savo publikacijoje aptaria privalomojo egzemplioriaus situaciją Lietuvoje 1945-1992 metais. O. Janonio studijoje apžvelgiama privalomojo egzemplioriaus raida ir dabartinė būklė pasaulyje ir Lietuvoje. Jis taip pat aptaria privalomojo egzemplioriaus rūšis ir funkcijas bei privalomąjį egzempliorių reglamentuojančius teisės aktus Lietuvoje. Apie privalomojo egzemplioriaus užuomazgas Lietuvoje, jo istorinį kelią nuo XVI iki XVIII a. savo darbuose kalba I. Petrauskienė. Lenkų istoriografijoje privalomąjį egzempliorių tyrinėjo E. Gaberlė ir J. Szczepaniecas.
Privalomasis egzempliorius bibliografinės apskaitos požiūriu toks svarbus, kad klausimas dėl jo ne kartą buvo svarstomas tarptautinėse bibliografų konferencijose ir kongresuose. 1895 m. I-ojoje tarptautinėje bibliografų konferencijoje Briuselyje buvo iškelta idėja apie visų šalių privalomųjų egzempliorių įstatymų suvienodinimą. Pirmasis privalomojo egzemplioriaus įstatymas Lietuvoje, tiksliau Lenkijos-Lietuvos valstybėse, buvo priimtas 1780 m. Keičiantis santvarkoms, privalomojo egzemplioriaus įstatymas buvo redaguojamas daugelį kartų. Tai sąlygojo ryškus šalies spaudinių leidybos pokyčiai bei siekis priartėti prie pasaulinės privalomojo egzemplioriaus praktikos. Šiuo metu Lietuvoje galiojantis Vyriausybės 1996 m. lapkričio 22 d. nutarimas ir jo pataisos teigia, kad "viešosios informacijos rengėjai per 2 dienas po neslaptų dokumentų (knygų, periodinių leidinių, natų, mikroformų, garsinių ir regimųjų, kartografinių, vaizdinių, elektroninių, neregių raštu spausdintų priemonių) tiražo išleidimo, kai tiražas didesnis kaip 100 egzempliorių (Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai – kai tiražas didesnis kaip 25 egzemplioriai), perduoda nemokamus privalomuosius egzempliorius: Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, Kauno apskrities viešajai bibliotekai, Vilniaus universiteto bibliotekai, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekai, Lietuvos aklųjų bibliotekai bei Lietuvos technikos bibliotekai" (Valstybės žinios.-1997, Nr. 32, p. 11).
Pasaulinė praktika rodo, kad privalomasis egzempliorius skiriamas tik nacionalinės reikšmės bibliotekoms, kur jis atlieka tris pagrindines funkcijas: bibliografinę, statistinę bei archyvinę.
Kursinio darbo objektas – privalomasis egzempliorius Lietuvoje.
Kursinio darbo tikslas – išryškinti privalomojo spaudos egzemplioriaus pagrindinius bruožus Lietuvoje ir numatyti jo panaudojimo galimybes universitetų bibliotekose.
Darbo uždaviniai :
Pateikti privalomojo spaudos egzemplioriaus kaitos Lietuvoje gaires ir aptarti dabartinę jo būklę Lietuvoje;
Atlikti apklausą Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose ir išanalizuoti gautus rezultatus.
Uždaviniai realizuojami tokiais metodais:
Teorine mokslinės literatūros analize, siekiant apžvelgti privalomojo spaudos egzemplioriaus raidą ir dabartinę būklę Lietuvoje;
Anketine apklausa Lietuvos universitetų bibliotekose;
Statistine duomenų analize. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-02
DalykasBibliotekininkystės kursinis darbas
KategorijaBibliotekininkystė
TipasKursiniai darbai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai19 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis36.08 KB
AutoriusLigita
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasprof. V. Urbonas
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Privalomieji spaudos egzemplioriai Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 17 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • prof. V. Urbonas
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą