Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Platonas "Valstybė" (16)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Platonas "Valstybė" (16)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas - suprasti Platono "Valstybėje" keliamas idėjas ir jas išnagrinėti. Piliečių lavinimas. Žmonių susiskirstymas į luomus. Gamintojų luomas. Sargybinių luomas. Valdovai filosofai. Kokia žmonių gyvenimo tvarka gali būti laikoma protinga? Išvados. Išnašos.

Ištrauka

Platonas (428/427-348/347 m. pr. Kr.) sukūrė objektyviojo idealizmo sistemą, kurioje iki šiol ieškome viso idealizmo ištakų. Savo filosofiją jis priešpastatė Graikijoje vyravusiam materializmui, pasiekusiam aukščiausią lygį, Demokrito materializme. Taip atsirado Platono ir Demokrito linijos filosofija, kurios iki šiol išreiškia kovą tarp materializmo ir idealizmo.
Platonas gimė tada, kai Atėnų politinė galia ir ekonominis bei kultūrinis gyvenimas buvo pasiekęs savo viršūnę. Jo tėvai buvo turtingi ir kilmingi žmonės, todėl Platono kūrybai buvo sudarytos visos sąlygos. Tačiau Platonas, būdamas savo krašto patriotu, negalėjo nematyti vergovinės santvarkos prieštaravimų. Ypač tai išryškėjo Peloponeso karo metu. Jo sukeltos pasekmės buvo ryškiausia prieštaravimų išraiška. Tai matydamas ir išgyvendamas Platonas priėjo išvadą, kad gyvenimą būtina pertvarkyti ir pagrįsti jį moksliškai. Jis ryžosi atskleisti būties esmę, išanalizuoti žmonių gyvenimą, kad parodytų atėniečiams, kokia turėtų būti valstybė. Tačiau būdamas aristokratiškos kilmės, Platonas visgi stengėsi pateisinti kilmingųjų žmonių ideologiją, todėl jo teorija apie valstybę buvo labai prieštaringa ir netgi iliuziška. "Valstybė"- vienas stambiausių Platono dialogų, jį sudaro 10 knygų. Visas šis veikalas – tai ištisas Sokrato pasakojimas apie diskusiją teisingumo klausimu, įvykusią pagarsėjusio oratoriaus Kefalo namuose Pirėjuje. Valstybingumas kildinamas ne iš žmogaus polinkio kurti valstybę, o iš individo silpnumo. Individas geba atlikti tik tam tikrą veiklą, todėl priverstas jungtis su kitais. Tad žmonių sambūviui iš principo būdingas darbo pasidalijimas. Esminis Platono valstybės bruožas yra jos panašumas į individą: pasak Platono, siela yra trilypė, todėl ir valstybę turi sudaryti trys luomai.
Graikams buvo įprasta žiūrėti į gerą žmogų kaip į gerą pilietį. Platonui priklauso pati seniausia mus pasiekusi valstybės teorija, kurioje atskleidžiama klasikinė valstybės prigimtis. Valstybė - gyvas organizmas, todėl ją turėtų apibūdinti keturios klasikinės dorybės: išmintis, drąsa, susivaldymas ir teisingumas. Utopinei Platono valstybei būdinga griežta specializacija, t.y. valdovai - valdo, kariai - kariauja, žemdirbiai - dirba žemę. Tačiau, šioje idealiojoje valstybėje neužkertamas kelias despotizmui, piliečių teisių ir iniciatyvos suvaržymams.
Darbo tikslas – suprasti Platono "Valstybėje" keliamas idėjas ir jas išnagrinėti.
Darbo objektas - referate bus nagrinėjamos trys "Valstybės" knygos, t.y.: trečia, ketvirta ir penkta. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-29
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai1
Dydis20.32 KB
AutoriusMilda
Viso autoriaus darbų10 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasMartinkus
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Platonas Valstybe (16) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Martinkus
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą