Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Sandoriai (7)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas yra išnagrinėti ir pateikti sisteminę sandorių teisinio reglamentavimo analizę, aptariant esminius tokio reglamentavimo aspektus. Sandorių sąvoka, požymiai ir reikšmė. Sandorių klasifikacija. Sandorių forma. Sandorių negaliojimas ir negaliojimo pasekmės. Išvados. Išnašos.

Ištrauka

Civilinės teisės ir pareigos savaime iš civilinių įstatymų neatsiranda. Kad atsirastų civilinės teisės ir pareigos, reikia tam tikrų faktų, kurie vadinami juridiniais faktais. Asmenų teisės atsiranda, keičiasi ar pasibaigia kaip juridinę reikšmę turinčių faktų (juridinių faktų) padarinys. Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda sandorių pagrindu .
Civiliniame kodekse sandorių samprata ir rūšys, sudarymo tvarka ir forma, negaliojimo pagrindai ir negaliojimo pasekmės įtvirtinti pirmojoje knygoje, todėl šiomis nuostatomis turi būti vadovaujamasi šeimos, daiktiniuose, paveldėjimo ir prievoliniuose santykiuose. Su sandoriais kasdien susiduriama smulkiuose buitiniuose ir verslo visuomeniniuose santykiuose, todėl svarbu išanalizuoti ir aptarti Lietuvos Respublikos teisinį reguliavimą bei teisės doktriną sandorių atžvilgiu.
Darbo tikslas yra išnagrinėti ir pateikti sisteminę sandorių teisinio reglamentavimo analizę, aptariant esminius tokio reglamentavimo aspektus: sandorių samprata ir požymiai; sandorių forma; sandorių klasifikacija sandorių negaliojimas ir negaliojimo pasekmės. Taip pat įvertinti teisės doktrinoje šiais aspektais pateikiamas autorių pozicijas.
Siekiant nurodyto tikslo keliami šie uždaviniai: 1) atskleisti sandorių sampratą ir būtinus jų požymius, išnagrinėti tokių požymių reikšmę kitų teisinių veiksmų ir juridinių faktų sistemoje; 2) išnagrinėti Civiliniame kodekse skiriamas sandorių rūšis ir įvertinti tokio skirstymo reikšmę, taip pat pateikti teisės doktrinoje nurodomą sandorių klasifikaciją, leidžiančią apibūdinti sandorius remiantis tokios klasifikacijos kriterijais; 3) atskleisti sandorių formos reikšmę sandorių galiojimo atžvilgiu 4) sistemiškai išnagrinėti sandorių negaliojimo pagrindus ir tokio negaliojimo pasekmes.
Šaltinių apžvalga. Darbe analizuojamos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso normos sandorių reguliavimo klausimais, nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kaip pagrindiniu šaltiniu darbe remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos komentaru. Nagrinėjamos civilinės teisės mokslo autorių – A. Vileitos, D. Vasarienės, V. Mikelėno, V. Staskonio, A. Dambrauskaitės pozicijos.

Sandorių sąvoka įtvirtinta Civilinio kodekso 163 str. 1 d. – sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoriai yra sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Atsižvelgiant į tokią Civiliniame kodekse įtvirtintą sandorių sąvoką galima išskirti šiuos sandorių požymius:
1. Sandorių dalyviais gali būti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys. Civilinio kodekso 1.63 str. 1 d. nurodoma, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso antrosios knygos normas, civilinėje teisėje asmenimis laikomi fiziniai ir juridiniai asmenys. Kadangi didžioji dauguma sandorių gali būti laikomi asmenų turinčių teisinį subjektiškumą veiksmais, didelę reikšmę sandorių sudarymui turi asmens teisnumas ir veiksnumas (t.y. teisinis subjektiškumas). Kaip nurodo autorė D. Vasarienė, sandoryje dalyvaujantis asmuo privalo turėti subjektiškumą, kuriam atitinkamus reikalavimus nustato įstatymas. Pažymėtina, kad nepilnamečiai iki keturiolikos metų, nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų bei asmenys, kurių veiksnumas apribotas turi teisę savarankiškai sudaryti tam tikrus sandorius nurodytus civiliniame kodekse (Civilinio kodekso 2.7 str. 3 d., 2.8 str. 2 d. ir 2.11 str. 2 d.), todėl manytina, kad ši savybė nėra būtina kiekvienam sandoriui. Analogiška išvada darytina ir privačių juridinių asmenų atžvilgiu, kadangi sandoriai sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuos nustatytą jų kompetenciją ar prieštaraujantys juridinio asmens tikslams, gali būti pripažinti negaliojančiais tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai.
2. Kiekvienas sandoris yra asmens laisvos valios aktas. Sandoriai – tai sąmoningi asmenų veiksmai, nukreipti tam tikriems teisiniams padariniams sukurti. Laisva valia yra būtinas kiekvieno sandorio požymis, kadangi priešingu atveju toks sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu remiantis Civiliniame kodekse įtvirtintas negaliojimo pagrindais. Civilinio kodekso komentaro autoriai nurodo, kad laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichikos būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, atsiradusi neveikiama išorinių aplinkybių (apgaulės, prievartos, grasinimo, fizinės ar ekonominės priklausomybės nuo kitų asmenų ir pan.). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-07
DalykasCivilinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Civilinė teisė
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai13
Dydis23.44 KB
AutoriusDanguole
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasMasandukaitė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Sandoriai (7) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Vilniaus kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Masandukaitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą