Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Teisė>Konstitucinė teisė>Lietuvos Konstitucijų principai ir "pamatiniai" dėsniai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos Konstitucijų principai ir "pamatiniai" dėsniai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Konstitucijos, kaip teisės akto samprata. 1920 metų Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija. 1922 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija. 1928 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija. 1938 metų Lietuvos Valstybės Konstitucija. Išvados.

Ištrauka

Konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus. Tik priėmus Konstituciją, įmanomas teisinis valstybės funkcionavimas, juridinė aukščiausiųjų politinės valdžios organų veikla, betarpiška įstatymų leidyba. Konstitucija nustato valstybės santvarkos pobūdį, pagrindines institucijas, jų kompetencijas, apibrėžia piliečių teises. Valstybės politinės sistemos veikimas, jos sudėtinių dalių sąveikos galimybės priklauso būtent nuo šio pagrindinio valstybės įstatymo.
1918 metais paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, atsirado poreikis kurti teisinį valstybės pagrindą. Pirmieji bandymai 1918 – 1919 metais buvo įvardinti kaip Lietuvos valstybės Konstitucijų "pamatiniai" dėsniai, kuriais remiantis buvo tobulinamos sekančios: laikinoji 1920 m. Konstitucija ir nuolatinės – 1922 m., 1928 m. ir 1938 m. konstitucijos. Lietuvos Konstitucijas priėmė skirtingi subjektai. Jos skyrėsi savo turiniu ir apimtimi, bet vienintelis pagrindinis bruožas įsitvirtino visose Konstitucijose ir tapo Lietuvos valstybės tradiciniu dalyku – tai demokratiniai valstybės ir visuomenės organizavimo ir veiklos principai, bei valdžios sistema (išskyrus 1928 m. konstituciją), kuriuos ir bandysiu apžvelgti šiame darbe.
Manau ši tema aktuali todėl, kad tik atsižvelgiant į istorines – politines Konstitucijų priėmimo aplinkybes ir jų turinius, galima išsamiau ir geriau suprasti, kodėl būtent viena ar kita nuostata įtvirtinta galutiniame Konstitucijos variante ir kodėl keičiantis visuomenės poreikiams, keitėsi ir Konstituciniai principai bei normos, kurios reguliavo ir reguliuoja dabartinį visuomenės gyvenimą.
Konstitucinė teisė – tai aukščiausią galią turinti valstybinė teisė, kurios sąvoka siejama su pačios Konstitucijos, kaip valdžią ribojančios aukščiausios teisės galios dokumentu. Pati konstitucinės teisės sąvoka vartojama suvokiant tai, kaip tam tikrą normų sistemą, kuri reguliuoja tam tikrą socialinį elgesį, kaip mokslo šaką, kuri tyrinėja problemas, atsirandančias šios teisės veikimo srityje. Konstitucinė teisė – visos Lietuvos teisės sistemos branduolys. Ji nustato teisinio reguliavimo pradus visai teisiniai sistemai.
Konstitucija – (lot. constitutio – teisių nustatymas) pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią ir nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.
Konstitucija – pagrindinis normatyvinis aktas arba kelių pagrindinių norminių teisės aktų visuma, fiksuojanti valstybės gyvenimo pagrindus. Konstitucinės teisės normos turi kitų teisės normų atžvilgiu aukščiausią galią: nustato piliečių teises, pareigas, laisves, valstybės tikslus, įtvirtina politikos pagrindus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-07
DalykasKonstitucinės teisės referatas
KategorijaTeisė >  Konstitucinė teisė
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis18.83 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasCivinskas
Švietimo institucijaVilniaus verslo teisės akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos Konstituciju principai ir pamatiniai desniai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vilniaus verslo teisės akademija / 1 Klasė/kursas
  • Civinskas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą