Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Filosofija>Senovės filosofija>Aristotelis apie visuomenę ir valstybę
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Aristotelis apie visuomenę ir valstybę

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Dėstymas. Valstybės prigimties samprata. Teisingumo apibrėžimas bei tikslas. Visuotinio gėrio (laimės) samprata. Teisingo Auklėjimo būdas. Idealios valstybės projektas. Išvados.

Ištrauka

Valstybės ir visuomenės tema buvo aktuali visais laikais. Vienų filosofų bei mokslininkų teorijos šios temos klausimais visai nepaveikdavo visuomenės, kitų - kelis amžius ar net kelis šimtmečius įtakodavo žmonių ideologiją. Aristotelis – tai filosofas, kurio pamąstymai ir idėjos buvo nepakeičiami beveik du tūkstančius metų. Šio teoretiko kūriniai net ir po poros tūkstantmečių puikiausiai sau guli šiuolaikinėse bibliotekose bei skaityklose. Jo mokymas apie visuomenę ir valstybę yra vienas iš populiariausių tarp kitų panašios pakraipos teorijų, susikaupusių per visą žmonijos istoriją. Aristotelis išsiskiria iš savo epochos filosofų realistiniu ir racionaliu požiūriu. Jeigu nežinotume šios asmenybės gyvenimo metų, turbūt daugelis iš mūsų ją lengvai priskirtų prie šiuolaikinių autorių. Kartais manau, kad šiuolaikiniams politikams vertėtų kai kurias Aristotelio racionalias idėjas pabandyti įgyvendinti šiandienos visuomenėje. Neabejoju, kad būtų pasiekta efektyvių rezultatų.
Savo rašto darbe pabandysiu pateikti pačius pagrindinius Aristotelio mokymo apie valstybę ir visuomenę aspektus. Mano tikslas – pateikti Aristotelio idealios valstybės projektą, į kurį įeina tokie elementai kaip visuomenės gerovės siekiai, teisingumo, žmonių dorybės samprata, jaunimo auklėjimo aspektai ir kai kurie kiti smulkesni klausimai.
Vienas iš pagrindinių šaltinių – tai Aristotelio kūrinys "Politika", susilaukęs begalės palankių įvertinimų.
Aristoteliui kiekviena valstybė yra tam tikra bendrija, kuri susikūrusi dėl kokio nors gėrio, nes apskritai visos bendrijos siekia kokio nors gėrio, o labiausiai ir aukščiausiojo gėrio siekia, kuri yra visų svarbiausioji ir apima visas kitas. Šio filosofo nuomone, valstybės prigimtis prasideda nuo moteriškojo ir vyriškojo pradų susijungimo. Aristotelio supratimu, dvi skirtingos būtybės, moteris ir vyras, susijungia į porą ne iš laisvo pasirinkimo, o todėl, kad tai lemia pati prigimtis, kuri reikalauja palikti naują į save panašią būtybę. Aristotelis taip pat prie valstybės priminių elementų priskiria valdančiojo ir valdomojo prigimtį. Filosofo teigimu, šeimininko ir vergo sąjunga naudinga jiem abiem. Pajėgiantis protingai mąstyti ir duoti paliepimus savo prigimtimi yra galingesnis bei viršesnis, o pajėgiantis kūno galiomis tai įvykdyti yra iš prigimties vergiškas. Be abejonės, su šiuo Aristotelio teigimu nesutiktų nė vienas demokratinės konstitucijos kūrėjas. Juk kiekvienas žmogus savo prigimtimi yra laisvas ir jokiu būdu neprivalo vergauti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-03
DalykasSenovės filosofijos referatas
KategorijaFilosofija >  Senovės filosofija
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis11.39 KB
Autoriusvytas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasS. Arlauskas
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aristotelis apie visuomene ir valstybe [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • S. Arlauskas
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą